Nors tuoktis gamtoje ir kainuoja gerokai brangiau, tačiau piniginės paploninimas jaunavedžių nuo šios minties neatbaido. Svarbiausiam gyvenimo įvykiui besiruošiančios poros vis dažniau atsisako tradicinės vestuvių ceremonijos Savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, o vietoj to už papildomą mokestį atsakingą darbuotoją atsiveža į iš anksto pasirinktą netradicinę vietą, kurioje ir prisiekia amžiną meilę.
GRYNAS.lt jau rašė, kad kyla ir kita mada - ekovestuvės, kai amžina meile prisiekiama ne tik išrinktajam (-jai), bet ir gamtai
Tuoktuvės netradicinėje aplinkoje keliskart brangesnės
Tiesa, dabar galiojanti tvarka neleidžia tuoktis, kur tik panorėjus. Civilinės metrikacijos skyrių pasirinkimas nėra gausus, kadangi galima tuoktis tik tos Savivaldybės teritorijoje, kurioje gyvena vienas jaunavedžių arba vienas iš jų tėvų.
Tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, kad pora, norėdama susituokti jai patinkančioje vietoje, deklaruoja kitą gyvenamąją vietą. Vis dėlto pašnekovė atskleidė, kad netrukus turėtų būti pritarta įstatymo projekto pakeitimui, atversiančiam galimybes platesniam vestuvių vietos pasirinkimui. Įsigaliojus naujajai tvarkai, atsiras daugiau galimybių pasirinkti Savivaldybę, kurios teritorijoje norima sumainyti žiedus.
Šiuo metu tuoktuvės Civilinės metrikacijos skyriuje kainuoja 70 Lt, o kitoje vietoje – 210 Lt. Negana to, kai kurių savivaldybių santuokas registruojantys specialistai pageidauja, kad jie į pasirinktą vietą būtų atvežti, o ceremonijai pasibaigus parvežti.
Kaune populiaresnės tradicinės vestuvės
Vilniuje ir Klaipėdoje gamtoje tuokiamasi vis dažniau. Tokių jungtuvių skaičius kasmet siekia kelias dešimtis. O štai Kaune jos nėra itin populiarios. Jų skaičius nesiekia nė dvidešimties.
Kadangi Kauno miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrius įsikūręs Kauno rotušėje, jo vedėjo Kęstučio Ignatavičiaus pasiteiravus, kodėl laikinoji sostinė šiuo aspektu išsiskiria iš kitų didmiesčių, atsakymo jis ilgai neieškojo: „Kaune vestuvės gamtoje nėra dažnas reiškinys. Rotušės niekas nenukonkuruoja. Per metus iš 2,5 tūkst. santuokų išvažiuojamųjų būna tik 15-17. Žiemą tokių pageidavimų išvis nėra.“
O nusprendę tuoktis gamtoje, pasak pašnekovo, dideliu išradingumu nepasižymi. Dažniausiai jie žiedus sumaino Kauno Botanikos sode, Kauno marių prieplaukoje arba plaukiant pačiomis mariomis.
Vilniuje Verkių rūmų parkui neprilygsta niekas
Toliau rikiuojasi Botanikos sodas, kuriame pernai susituokė 16 porų, šiemet – 9. Belmonto poilsio ir pramogų centre pernai užregistruota 18 santuokų, o šiemet – dvi. Taip pat prie populiaresnių netradicinių tuoktuvių vietų galima priskirti Markučių parke esantį Puškino muziejų.
I. Jurgutienė GRYNAS.lt kalbėjo, kad planuojančių gamtoje žiedus sumainyti žiemą jos skyriaus darbuotojai nuvilti neturėtų. „Nemanau, kad žiema galėtų būti kliūtis registruoti santuoką gamtoje, nes gi visi galime tinkamai apsirengti, kad neperšaltume. Bet iki šios dienos Vilniaus mieste nebuvo nei vienosporos, žiemą pageidaujančios santuoką registruoti gamtoje“, - aiškino pašnekovė.
Vilkėdami kailinius netuoks
Kokias vietas vestuvininkai renkasi dažniausiai? Pašnekovės žodžiais, labiausiai jaunavedžiai pamėgę pajūrio miestelius – Melnragę, Girulius. Taip pat palyginus nemažai santuokų užregistruojama vestuvių dalyviams laiveliuose besisiūbuojant Kuršių mariose. O nenorintys pernelyg nutolti nuo miesto centro dažniausiai renkasi Jono kalnelį.
G. Misevičienė tikino sunkiai įsivaizduojanti vestuves gamtoje šaltuoju metų laiku. Todėl, kai šalta ir gintarinį pajūrį daužo ledinės bangos, jos vadovaujamo skyriaus darbuotojų egzotikos ištroškusiems vestuvininkams greičiausiai prisišaukti nepavyks. „Kai šalta, mes net nevažiuojam. Kokios tuoktuvės, kai reikia stovėti su kailiniais? Juo labiau, kad mes turime vilkėti dalykinio stiliaus aprangą. Kokia gali būti dalykinio stiliaus apranga su kailiniais. Taisyklėse yra nurodyta, kad jei gresia pavojus gyvybei ar sveikatai, turime teisę nevažiuoti ir netuokti“, - GRYNAS.lt kalbėjo G. Misevičienė.
Įspūdingiausios vestuvės – Naujųjų išvakarėse
Įdomu tai, kad nuo didmiesčių neatsilieka populiariausiu Lietuvos pajūrio kurortu tituluojama Palanga. Pernai ne Civilinės metrikacijos skyriuje jo darbuotojai užregistravo 54 santuokas.
Skyriaus vedėja Vida Buivydienė atskleidė, kad pati populiariausia tuoktuvių vieta – Birutės kalno koplyčia. Šiek tiek mažiau jaunavedžių dėmesio sulaukia Baltijos pajūris.
Pašnekovė pastebėjo, kad po oficialios ceremonijos vestuvininkų svita į miesto centrą netraukia – dažniausiai švenčiama pajūryje esančiose prabangiose kavinėse ar ištaiginguose restoranuose.
Anot jos, Palangoje po atviru dangumi tuoktis pradedama dar kovo mėnesį, o vestuvių maratonas dažniausiai baigiasi rugsėjį.
Vis dėlto jaukus miestas norinčius susituokti vilioja ne tik tuomet, kai lepina vasariška saulė. Tačiau vėlyvą rudenį ir žiemą visuomet tenka pasirinkti ant Birutės kalno stovinčią koplyčią.
V. Buivydienė prasitarė, kad jai atmintin įstrigo Naujųjų išvakarėse - gruodžio 31 d. – toje vietoje užregistruota santuoka. Anot jos, tokie atvejai nėra dažni.
Pasiturintys Civilinės metrikacijos skyrių kratosi
Vestuvių planuotoja D. Sugintienė pripažino, kad mada tampančios vestuvės gamtoje stebinti neturėtų visų pirma todėl, kad nemažos dalies Civilinės metrikacijos skyrių patalpos yra pagailėtinos būklės. Todėl, moters teigimu, susituokti norintiems prabangiai nelieka kitos išeities, kaip tik ieškoti kitų alternatyvų. O jos yra dvi – tuoktuvių ceremonija bažnyčioje arba gamtoje.
Jos teigimu, jaunieji dažniausiai nuo savo gyvenamosios vietos nutolti nelinkę. Gyvenantys Vilniuje prie jūros prisiekti amžiną meilę traukia retai. Dažniausiai sostinės gyventojai ieško romantiškų vietelių jos apylinkėse. O gyvenantys pajūryje per vestuves nuo jo nenutolsta ir tuoktuves renkasi jūros ir pušų apsuptyje.
Be to, kai kuriais atvejais nesiekiama tuoktis būtent prašmatnių parkų teritorijose. Kai kam tiesiog užtenka upės, ežero, pamiškės ar kalno.
Romantiškiausios vestuvės – prie jūros
Tačiau vestuvių ceremoniją perkėlus į gamtą tuoktuvių kaina gali išaugti net vienu ar net trimis tūkstančiais litų. D. Sugintienės žodžiais, pasirinkus netradicinę vestuvių vietą piniginę tenka paploninti, kadangi nepigiai atsieina specialios palapinės ar koplytėlės pastatymas, gėlių arkos įrengimas, dekoracijos, įgarsinimas ir pan.
Vestuvių planuotoja, pastebėjusi, kad gamtoje tuokiasi vis daugiau žinomų Lietuvos šou pasaulio veidų, tikino, kad jai toks pasirinkimas priimtinas. O iš visų netradicinių vietų moterį labiausiai žavi pajūris: „Mane labiausiai žavi vestuvės prie jūros. Man jūra labai patinka. Pajūryje buvusios vestuvės – pačios įspūdingiausios. Visai nesvarbu, kad išvakarėse siautė audra. Prie jūros visada nuostabu. Tik reikia sudaryti tokias sąlygas, kad audros atveju visi gerai jaustųsi palapinėje. Malonumas pajūryje tūkstantį kartų didesnis nei tuokiantis restorane.“
O po tuoktuvių gamtoje atgal į miesto šurmulį neskubama. Anot D. Sugintienės, jungtuves kur kas populiariau švęsti užmiestyje esančiose kaimo turizmo sodybose. Vienas pagrindinių tokio sprendimo motyvų – miestuose, o ypatingai senamiesčiuose, stipriai ribojamas triukšmas. Todėl, vestuvių planuotojos teigimu, senamiesčių restoranai dažniausiai pasirenkami tik kritiniais atvejais.
