Valstybės atkūrimo dienos minėjimo renginiai pamario krašte prasidėjo nuo Stemplių, Šilutės rajono Švėkšnos seniūnijos pakraščio, kuriame 1872 metais gimė, augo ir brendo 1918-ųjų Vasario 16-osios akto signatras prelatas , visuomenės ir valstybės veikėjas profesorius Kazimieras Steponas Šaulys. 1964 metais jis mirė emigracijoje Šveicarijoje.
Garbaus kraštiečio atminimas buvo pagerbtas gėlėmis, kurias iš Prezidentės Dalios Grybauskaitės rankų vakar priėmė ir į Stemples parvežė Švėkšnos katalikų šv.Apaštalo Jokūbo bažnyčios prelatas kanauninkas Petras Stukas, seniūnas Alfonsas Šeputis ir du signataro giminaičiai.
Puokštė ketvirtadienio rytą buvo padėta prie stogastulpio, kuris nuo 1994 metų žymi buvusios K.S.Šaulio tėviškės vietą Stemplėse.
Švėkšnos ir Šilutės katalikų bažnyčiose vidurdienį vyko pamaldos, skirtos Vasario 16-osios paminėjimui, o Rusnės salos ir Šyšos kaimo gyventojai tuo metu valstybinę vėliavą iškėlė ir Lietuvos himną sugiedojo pievose, plytinčiose paplentėje netoli tilto per Atmatą.
Čia Valstybės atkūrimo dieną Rusnės salos ir Šyšos kaimo bendruomenės švenčia antrą kartą. Pernai šioje vietoje buvo atidarytas vienintelis tuo metu patikimas susisiekimo kelias su Šilute potvynio užlietų pievų ledu. Krašto kelio atkarpa slūgsojo po vandeniu ir lyčių sangrūdomis.
Praėjo metai, o estakados kelyje, kurio kelis šimtus metrų kasmet užlieja potvyniai, rusniškiai tebelaukia. Dabar jie ant ledo laukų surengė pramogų vaikams, motorizuotiems jaunuoliams ir taip pat - ledo ritulio varžybas tarp Šilutės ir Rusnės komandų. Jos baigėsi lygiosiomis.
Bet vienas iš šventės rengėjų, kaimo sodybos „Pakalnės vingis“ sodybos šeimininkas Raimondas Plikšnys prizą – šaldytą sterką – įteikė šilutiškių komandai. Jos lyderiai Šilutės rajono tarybos nariai Steponas Kazlauskas ir Algis Gečas sakė eisią jį ruošti pagal savo mėgstamą receptą.
S.Kazlauskas, kalbėdamas apie pasididžiavimą savo Valstybe, jos vėliava ir nueitu istoriniu šalies keliu į laisvę, vis tiek apgailestavo, kad trečdalis Lietuvos dabar skursta.
Bet šventėje, kurią surengė rusniškiai, alkaniems buvo patiekta pakankamai maisto – šiurpų, troškinių, košių puodai buvo pilni, garavo, viliojo, o norintieji paragauti buvo dosniai vaišinami.
