Kaimuose, miesteliuose ir net Vilniaus centre - atėjus maudynių sezonui, atsiranda mėgėjų ežeruose ir upėse šampūnais trinkti galvą, nusiprausti muilu ar net išsiskalbti susikaupusius skalbinius, išsiplauti indus. Šitaip - pigiau nei praustis ir skalbtis namie, tačiau gamtosaugininkai sako, kad toks elgesys vandenį pamažu gali „paversti sriuba“ ir kitose šalyse „būtų nesuprantamas“.
Vilniaus centre besimuilinančiųjų upės vandenyje galima pamatyti Žvėryne, skalbinių - Užupyje. Poilsiautojai šampūnus, prausiklius ir muilą drąsiai traukia ir Lietuvos paežerėse.
GRYNAS.lt kalbinti miestų aplinkos apsaugos agentūrų vadovai aiškino, kad už telkinių teršimą kol kas baudžiami tik automobilių plovėjai, o ne patys besiprausiantys žmonės ir tai prižiūri kiekviena savivaldybė atskirai.
„Tai ne mūsų kompetancija. Jei gauname pranešimų, kad įmonės, kad kažkas ką nors išpilinėja, išleidinėja, tada važiuojame mes. O paplūdimius prižiūri savivaldybės“, - sakė Vytautas Eidikonis, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros vedėjas.
Nerijus Zableckis, fondo vykdomasis direktorius, nurodo, kad kuo mažesnis vandens telkinys, tuo kenksmingesni jam gali būti šampūnai, muilas ir skalbimo milteliai. „Šampūnai, dušo želės, muilai - visi jie sukelia cheminę taršą. Jų sudėtyje esama „veikliųjų agentų“, įvairiausių junginių, kurie labiausiai paveikia smulkius vandens organizmus: dumblius, bestuburius, taip pat varliagyvius, kurie iš dalies kvėpuoja oda, per kurią lengviau absorbuoja medžiagas iš aplinkos. Net toks muilo sudėtyje esantis junginys kaip valgomoji druska didesniais kiekiais gali pakenkti vandeniui“, - sakė jis.
Skalbimo milteliai, anot N. Zableckio, turi „nemažas fosfatų koncentracijas: nuo 5 iki 15 proc. ar net daugiau fosforo junginių“.
„Fosforas niekur nedingsta vandenyje, o čia kaupiasi. Kaip ir azotas, jis yra augimą skatinanti medžiaga. Vandens telkinys užauginėja“, - nurodo N. Zableckis.
Lietuvos gamtos fondas kaip pavojingiausias išskiria šias šampūnuose, prausikliuose esančias medžiagas:
Natrio laurilsulfatas - tai kone plačiausiai naudojamas chemikalas, minkštinantis vandenį, sukeliantis putojimą. Jis medicinos bandymuose naudojamas kaip odos dirgiklis, prasiskverbiantis į ją. Laboratorijose išbandytas ant gyvūnų sukėlė mutagenezes, kitaip sakant, išsigimimus. Šampūnus su tokiu preparatu ne tik į aplinką negalima pilti, bet ir galvą plauti pavojinga.
Cocamidopropyl betainas - taip pat dirgiklis, suiręs aplinkoje susiskaido į kitus elementus, junginius, kurie turi kancerogeninių savybių.
Amonio chloridas - negalima praryti, nes pavojingas tiesiogiai, odai, akims, kvėpavimui kenkia.
Tačiau Lietuvos gamtos fondo vadovas nurodo ir tai, kad kitur nei Lietuvoje panašų elgesį retai kur beišvysi. „Pavyzdžiui, Švedijoje naudoti ploviklius ir higienos priemones natūraliuose telkiniuose nėra paprotys. Ir netgi nesuprantama būtų. Nebent koks privatus namas neturėtų vonios ar dušo, bet tai greičiau išimtis. Netgi Estijoje „praustis“ natūraliuose vandens telkiniuose nebėra populiaru. Tam yra kur kas patogesnės sąlygos namuose. Žinoma, išimčių būna, bet taip, kaip pas mus atvirai prausiamasi net viešose žmonių naudojamuose paplūdimiuose, Estijoje jau nėra. Lietuvoje festivalių metu visi masiškai prausiasi vandens telkiniuose“, - komentavo N. Zableckis.
Anot jo, vis dėlto reikia apsvarstyti, ar už prausimąsi upėse ir toliau netaikyti baudų. „Vienas iš būdų – už prausimąsi vandens telkiniuose taikyti baudas, kadangi žmonių sąmoningumas toks, kad jei ne mano, tai kam tada rūpintis? Kiek metų kalba apie šiukšlinimą, kad negalima nei į pakeles mėtyti, nei gamtoje palikti, iš automobilių mėtyti. O kas darosi? Visi bent kiek populiaresni paplūdimai užversti kalnais šiukšlių, pakelės irgi. Kiek galima kalti žmonėms į galvas, kad gamta yra viena ir kad patys turim rūpintis“, - kalbėjo N. Zableckis.
GRYNAS.lt skaitytojų nuomonė:
Apie Žvėryne pastebėtą prausimosi Neryje atvejį nuomonę pareiškė GRYNAS.lt tinklalapio „Facebook“ tinkle lankytojai.
„Jau geriau galvą nei mašiną...“ - komentavo Julija.
„Na, kaime augau ir po šienavimo visi taip ir prausdavomės. Ir buvo mums tai normalu. Pamenu, kaip stovykloj su gamtininkais paslapčia ploviau galvą šampūnu ežere, nes neištvėriau penkių dienų su nešvaria galva. O šiaip tai kaimiečiai pykdavo tik jei kas sugalvodavo kilimą išsiplaut ir panašiai. Deja, yra dar žmonių, kurių kieme po žeme nėra priraizgyta vandentiekio ir aš už švarą, kad ir tokią“, - Irma.
„Gerai, jei vienas kitas. O jei taip visi vilniečiai, kauniečiai į upę supultų galvas trinkti? Dar su savim ir naminius gyvūnėlius gal prigriebkim?“ - Rasa.
„Nenaudoju ir nepatinka, kai kiti naudoja“ - Rita.
