Dvi dienas truksiančio renginio atidarymo ceremonijos metu kalbėjęs aplinkos ministras atskleidė, dėl kokių priežasčių šlubuoja atliekų sektorius ir pasiūlė galimus sprendimų variantus. Taip pat jis teigė, kad atliekų tvarkymas bet kokiu atveju negali išsprūsti iš valstybės rankų.
GRYNAS.lt primena, kad Lietuva iki 2020 m. yra įsipareigojusi ženkliai sumažinti į sąvartynus patenkančių atliekų kiekį. Jei nesuspėsime, mums gresia milijoninės baudos. Nepaisant to, lietuviai noru rūšiuoti atliekas toli gražu nepasižymi ir iki šiol didžioji dalis – maždaug 79 proc. atliekų, pildo sąvartynus. Tai vienas prasčiausių rodiklių Europos sąjungoje.
V. Mazuronis sutiko, kad atliekų tvarkymo sistemoje problemų netrūksta. Anot jo, didžiausia blogybė – neefektyvi atliekų valdymo sistema, kurią kuriant buvo padaryta klaidų. Esminis valdymo trūkumas – prasta padėtis savivaldybėse, kurios valdo regioninius atliekų tvarkymo centrus.
Ministerija siekia daugiau įtakos atliekų tvarkymo srityje
Aplinkos ministerija, jos vadovo teigimu, turi per mažai galios ir todėl RATC'ams gali daryti tik minimalią įtaką.
„Ši struktūra tūrėtų būti piramidinė, bet šiandien ji perskilusi. Viršutinėje dalyje valdymas lyg ir vyksta, bet savivaldybėse ir RATC jaučiamas atitrūkimas. Realūs darbai RATC lygmenyje valdomi savivaldybių, o ministerijos įtaka tik metodinė. Mano manymu, tai nėra teisinga. Todėl šiandien yra daug akivaizdžių problemų“, - teigė politikas.
Kol ministerija neturės daugiau įtakos, tol, ministro žodžiais tariant, sistema neveiks. Kaip tik todėl Aplinkos ministerija Seimui pateikė Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo paketą ir laukia jo verdikto.
„Siekiame išlaikyti savivaldybių įtaką ir tuo pačiu didinti valstybės įtaką stiprinant mechanizmą. Ministerija norėtų turėti RATC‘o valdybos 4 iš 7 narių“, - planus atskleidė V. Mazuronis.
Rūšiavimo gamyklos bus statomos iš mokesčių mokėtojų lėšų?
Kita problema – stringantis rūšiavimo projektų vystymas. Pasak ministro, dėl „struktūrinių dalykų“ negalima įsisavinti viso Europos Sąjungos finansavimo.
„Dabar pastatysime 6-7 rūšiavimo gamyklas. O likusias vis tiek reikės pastatyti. Tik jos vėliau bus statomos iš mokesčių mokėtojų pinigų“, - kalbėjo politikas, pridūręs, kad atliekų sektoriui nepanaudoti pinigai atiteks vandenvalai.
Taip pat V. Mazuronis teigė manantis, kad atliekų tvarkymo sistema turi išlikti valstybės rankose. Esą jei ji bus perduota privatininkams, atsitiks taip pat kaip ir su šilumos ūkiu – gyventojams žymiai išaugs kainos.
GRYNAS.lt primena, kad Aplinkos ministerija taip pat siūlo finansines sankcijas už neįvykdytas Valstybinio atliekų tvarkymo plano nustatytas užduotis. Taip pat siūlomos įstatymo pataisos numato galimybę atlikti nepriklausomą auditą, jei kils įtarimų dėl savivaldybėje nustatytos atliekų tvarkymo kainos pagrįstumo.
Kad RATC‘ai būtų suinteresuoti sąvartynuose šalinti kuo mažiau atliekų, siūloma patikslinti Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą ir nustatyti, kad už kiekvieną sąvartyne pašalintą atliekų toną būtų skaičiuojamas mokestis, kurį turėtų mokėti sąvartyno operatorius, t. y. RATC.
