Internete pasirodęs skelbimas, kad galima įsigyti tropinių drugelių sudomino savo originalumu. GRYNAS.lt nusprendė atlikti nedidelį eksperimentą ir sužinoti, ar iš tiesų Lietuvoje legalu savo šeimos šventėms įsigyti spalvingųjų plasnojančių vabzdžių, kiek tai kainuoja ir ką apie tai mano entomologai.
Tokie drugiai gali plasnoti jūsų vestuvėse ar vaiko gimtadienyje. Tik... kas jiems nutiks po įspūdingo renginio?
© Shutterstock nuotr.

Drugelius užsiaugina iš kokonų

„Alio“ skelbimų platformoje patalpintame skelbime rašoma, kad vienintelė užsakymo sąlyga – pirkti ne mažiau kaip 10 vienetų drugių. Juos pardavėjas pirkėjui pristato ne greičiau kaip per dvi savaites. Drugeliai gali būti užsakomi įvairioms progoms – vestuvėms, gimtadieniams, vaikų krikštynoms, Valentino dienai ar tiesiog kaip dovana mylimam žmogui.

Paskambinus nurodytu telefonu, atsiliepęs vyras paaiškino, kad rudenį užsakyti drugelių sudėtinga, nes tai paprastai vyksta vasarą: „Vasarą būna daug užsakymų ir būna daug drugelių. Dabar man reikėtų siųsti minimum 50 kokonų, kad išsiauginčiau, todėl nors dešimt (reikėtų pirkti – red. past.), jeigu mažiau – bent keli užsakymai būtų. Žiemą, kai nėr užsakymų, kokius keturis drugelius (pirkti – red. past.) - tokių dalykų nieks nesiųs“.

Pardavėjo teigimu, drugelius galima užsisakyti iš viso pasaulio šalių, juos pasirinkti galima pagal katalogą. „Jūs išsirinktumėte kokių norite iš visų regionų, jie padalinti į keturias dalis – jūs išsirenkate iš vieno regiono drugelius ir aš juos užsakau“, - aiškino drugelių pardavėjas.

Kataloge – daugiau kaip pusšimtis rūšių

Nors skelbime rašoma, kad vieno drugelio kaina 30 Lt, vyras patikslino, kad tai mažiausia galima suma, ji kinta priklausomai nuo drugelio rūšies ir dydžio: „Yra patys didžiausi pasaulio drugeliai, yra gan retos rūšys, priklauso, ko norėsite“.

Pardavėjas pasakoja, kad jo siūlomus drugelius galima įsigyti ne tik šventei kaip atrakciją, bet ir, esant norui, toliau juos auginti. Anot vyro, yra specialių drugelių rūšių, kurie gali išgyventi iki mėnesio.

Pasiteiravus, ar šie drugeliai legalūs, ar nėra saugomų rūšių, vyras patikslino, kad saugomų rūšių drugelių niekas neatsiųstų, nes jie iškart būtų sustabdomi pasienyje: „Viskas ant sienos yra tikrinama, yra sąrašai ir tikrai niekas į Raudonąją knygą įrašytų (drugelių – red. past.) nesiunčia. Dėl to niekas nenori problemų turėti“.

Pardavėjo atsiųstame kataloge – 18 drugelių rūšių iš Filipinų, 12 rūšių iš Tailando, 14 rūšių iš Afrikos ir 19 rūšių iš Centrinės bei Pietų Amerikos. Pirkėjams siūlomos ir 6 didžiausių drugių šeimos - saturnijų - rūšys. Pigiausi drugeliai, kaip ir rašoma skelbime, parduodami už 30 Lt, tokių rūšių kataloge gana daug. Brangiausiai įkainotas lot. Antrophaneura semperi drugelis – 108 Lt ir viena iš saturnijų lot. Argema Mimosae – 103 Lt.

Drugių specialistas: paleisti gražu, bet kas po to?

Pagal Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvenciją CITES, nykstančių drugelių rūšių prekybininko atsiųstame kataloge nėra.

Tačiau išlieka moralinis klausimas, ar pirkti drugelį šventei yra tik nekalta pramoga? Lietuvos entomologų draugijos narys, „Butterfly Conservation Europe“ atstovas Lietuvoje Giedrius Švitra patvirtino, kad Lietuvoje iš tiesų galima įsigyti drugių ir tai daro ne tik pavieniai žmonės, bet ir įvairios įstaigos.

Ar gyvus organizmus galime naudoti tokiam verslui – išleidai ir viskas, kaip popieriukus ar žiedlapius išbarstei.
G. Švitra

„Mačiau, kad internete galima užsisakyti drugių kiaušinėlių, juos atsiunčia ir gali pats augintis norimais kiekiais. Galima parsisiųsti ir lėliukes. Lietuvoje jau atsiranda drugių sodai, pradedama demonstruoti drugius uždarytose patalpose – šiltnamiuose, oranžerijoje. Jų yra ir Kauno botanikos sode, ir Akmenėje, man atrodo, ir Kretinga tokių drugių sodą turi.

Po truputėlį tokia mada ateina iš Vakarų. Aišku, gražu žmonėms pasižiūrėti, kurie ateina ir pamato drugius gyvai, didesniuose soduose būna daug drugių rūšių, žmonėms įdomu. Norima susipažinti su drugiais, pamatyti, kokių jų yra. Kitas dalykas – jų verslas įvairioms progoms. Jų pridaugina prisipirkę, brangiai parduoda, o tiek drugiai paleisti faktiškai žūna. Įsivaizduokite, per vestuves atidaro dėžę ir paleidžia kokių 20 tropinių drugių – oi gražu, bet po to kas? Po to tie drugiai žūna. Tai kaip gyvas vienkartinis objektas“, - svarsto pašnekovas.

Jis sako suprantantis, kad per šventes paleidžiami į dangų balandžiai, nes jie nuskrenda, galbūt grįžta į savo karvelides, bet drugiai juk atkeliavę iš tropinių šalių, taigi jie į jas nebesugrįžta.

„Tai savotiškas verslas. Žalos gamtai gal ir nedaroma, ta prasme, kad drugiai vis tiek išauginti dirbtinai, ten, iš kur juos atsiunčia, irgi masiškai veisia, nerenka gamtoje, aš bent taip įsivaizduočiau“, - sakė G. Švitra.

Yra gamtai žala ar ne?

Lietuvos entomologų draugijos narys išskiria svarbų aspektą, į kurį reikėtų atsižvelgti vertinant drugių pardavimo verslą. Ar drugiai veisiami dirbtiniu būdu, ar gaudomi laukinėje gamtoje.

„Jeigu drugiai, ar jų kiaušiniai, lėliukės būtų renkami gamtoje ir pardavinėjami, tai turėtų įtakos jų vietinių populiacijų egzistavimui. Sakykime, kaip kad yra paklausa raganosių ragams ir jie šaudomi bei pjaunami, tokius veiksmus palaikyti būtų nusikaltimas. Šiuo atveju, daugelis tropinių valstybių labai saugo savo fauną ir jos išvežimas yra uždraustas, bet jie patys tokį verslą vysto – augina kultūrinėmis sąlygomis savo rūšis, jos tampa kaip nacionalinis produktas. Kaip kad Rusijoje juo yra raudonieji ar juodieji ikrai, ten drugiai - jų verslo sritis, ją saugodami, neleidžia drugių išvežti. Tačiau tol, kol drugių rūšys nėra retos gamtoje ir kažkur veisiamos, tokiu atveju žala gamtai nedaroma. Tačiau vėlgi, mes negalime žinoti apie tas rūšis, iš kur jos gaunamos. Teoriškai įmanomas ir toks atvejis, kad žala gali būti daroma“, - dėstė G. Švitra.

Viskas ant sienos yra tikrinama, yra sąrašai ir tikrai niekas į Raudonąją knygą įrašytų (drugelių – red. past.) nesiunčia. Dėl to niekas nenori problemų turėti.
Drugelių pardavėjas

Pirkėjui, norinčiam įsigyti tropinių drugelių, belieka pasikliauti pardavėjo žodžiu, nes, kaip sako entomologas, paprastam žmogui žinoti retų drugelių rūšis praktiškai neįmanoma: „Tarkime, aš esu specialistas, žinau Lietuvos drugių rūšis, bet nežinau visų tropinių rūšių. Tai, kas atkeliauja, nei ten muitinėje gali pasakyti, nei čia atvežus – reiktų specialiai gilintis, kokios ten rūšys, kokia situacija, tada tik galima ir įvertinti. Nesame pasiruošę tokiems dalykams“, - pripažįsta G. Švitra.

Moralinis klausimas lieka atviras

„Butterfly Conservation Europe“ atstovas Lietuvoje svarsto, kad dažniausiai verslas perka tas drugelių rūšis, kurios nėra retos ir nėra pernelyg brangios, nes kitaip - tai  sunkiai atsipirktų. Pasirenkami dažni drugiai, todėl rizika, kad bus importuojami reti drugeliai - tikrai maža.

„CITES konvencijoje esančias rūšis abejoju, ar kas vežtųsi, nes vienas dalykas – jos labai retos ir neapsimokėtų. Antra dalykas – yra tam tikra baimė, kad gali būti nubaustas. Kitas dalykas su kolekcininkais. Juk egzistuoja kolekcionieriai, kurie renka tropinius drugius, jie yra ypač suinteresuoti gauti retąsias rūšis. Tų žmonių veikla kartais gali turėti didesnę įtaką, nes retos rūšys irgi pasaulyje turi paklausą. Ten jau atsiranda ir nelegalus retųjų rūšių verslas, bet tai jau kitas aspektas“, - sako G. Švitra.

Entolomolas samprotauja, kad nors retieji drugiai vargu ar yra parduodami masiniam vartotojui, tačiau išlieka aktualus moralinis klausimas. Jį pašnekovas suformuluoja taip: „Ar gyvus organizmus galime naudoti tokiam verslui – išleidai ir viskas, kaip popieriukus ar žiedlapius išbarstei?“.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Karštis ir liūtys darosi vis pavojingesni: turi planą, kaip tai pakeisti (73)

Jau nekyla abejonių, kad klimato kaita veikia gamtos procesus ne tik Lietuvoje, bet ir visame...

Pasiplaukiojimas valtele: kur ši pramoga – neįmanoma? (57)

Planuojant laisvalaikį šalia vandens telkinių, reikėtų prisiminti ne tik stovyklavimo taisykles....

Kada remontuoti būstą, kad į duris nesibelstų pikti kaimynai? (39)

Triukšminga statybinė technika priverčia šokti iš lovos? Statybininkai vakarais ar savaitgaliais...

Planuojama Lietuvos ateitis: kaip atrodys mūsų valstybė? (165)

Šalia energetikos, aplinkosaugos, ekonomikos ir kitų Lietuvai svarbių strategijų, daug...

Kondicionieriui ant pastato sienos irgi reikia statybos leidimo (200)

Nors dauguma daugiabučių gyventojų jau žino, kad negalima savo nuožiūra perdažyti pastato...

Top naujienos

Viskas pasikeitė per naktį: oro uoste – „turistai“ su automatais, gatvėse pasirodė tankai (4)

„Sugedus lėktuvui“ nusileidę „turistai“ ir „ Aeroflot darbuotojai“ atstato automatų...

Baltarusės vyksta gimdyti į Vilnių ir moka tūkstančius: Olga papasakojo esminius skirtumus (58)

Tarp Baltarusijos moterų, besiruošiančių tapti motinomis, populiarūs gimdymai Vilniuje. Žinoma,...

Lietuvių atostogas Lenkijoje apkartino grėsmę sveikatai keliantis jūros vanduo (12)

Praeitame pasakojime apie Lenkijos pajūrį išsiaiškinome, kad sąvoka “pasijausti ponais” gal...

Bandė emigruoti į Norvegiją, bet nepasisekė: nuo to laiko savo šeimos gyvenimą pavertė pragaru (45)

„Sugyventinis sakė, kad neužsikoduos. Sakė: ką, aš nesveikas, kad negersiu? Vaikų teisių...

„Žiurkikių“ kebabais prekiaujantis verslininkas: nėra ko piktintis, pavadinimas – žmonos garbei (96)

„Žiurkikių“ kebabas. Tokį maisto patiekalą galite nusipirkti dviejose Molėtuose...

Tikriems lietuviškiems lašiniams iškilo rimtas pavojus (12)

Naujas kovos su afrikiniu kiaulių maru (AKM) planas grasina tautinio paveldo mėsos produktų gamybai...

Doveika įvertino Vėlyvio provokaciją bažnyčioje: ar nusišlapinti ant artimo žmogaus kapo taip pat būtų labai meniška? (407)

„Čia nieko originalaus. Nieko. Tuščia. Čia garbėtroškos priemonė“, – apie Emilio Vėlyvo...

Mama pasibaisėjo kitų patarimais: motinos pieną ragino keisti ryžių nuoviru

Konkursui „Mano istorija – esu kitokia mama negu visos“ savo pasakojimą atsiuntusi Justina...

Vilniaus plaučiais vadinama vieta išsiskiria visame Pabaltyje (2)

Vos ketvirtis valandos kelio automobiliu nuo Vilniaus centro ir jūs atsidursite nepaprastoje gryno...

Intrigos nebelieka: broliai Lavrinovičiai karjerą tęs Prienuose ir klausys Šeškaus nurodymų (23)

Po dvejų metų Panevėžyje broliai Darjušas ir Kšištofas Lavrinovičiai kelsis į Prienus, kur...