Drugelius užsiaugina iš kokonų
„Alio“ skelbimų platformoje patalpintame skelbime rašoma, kad vienintelė užsakymo sąlyga – pirkti ne mažiau kaip 10 vienetų drugių. Juos pardavėjas pirkėjui pristato ne greičiau kaip per dvi savaites. Drugeliai gali būti užsakomi įvairioms progoms – vestuvėms, gimtadieniams, vaikų krikštynoms, Valentino dienai ar tiesiog kaip dovana mylimam žmogui.
Paskambinus nurodytu telefonu, atsiliepęs vyras paaiškino, kad rudenį užsakyti drugelių sudėtinga, nes tai paprastai vyksta vasarą: „Vasarą būna daug užsakymų ir būna daug drugelių. Dabar man reikėtų siųsti minimum 50 kokonų, kad išsiauginčiau, todėl nors dešimt (reikėtų pirkti – red. past.), jeigu mažiau – bent keli užsakymai būtų. Žiemą, kai nėr užsakymų, kokius keturis drugelius (pirkti – red. past.) - tokių dalykų nieks nesiųs“.
Pardavėjo teigimu, drugelius galima užsisakyti iš viso pasaulio šalių, juos pasirinkti galima pagal katalogą. „Jūs išsirinktumėte kokių norite iš visų regionų, jie padalinti į keturias dalis – jūs išsirenkate iš vieno regiono drugelius ir aš juos užsakau“, - aiškino drugelių pardavėjas.
Kataloge – daugiau kaip pusšimtis rūšių
Nors skelbime rašoma, kad vieno drugelio kaina 30 Lt, vyras patikslino, kad tai mažiausia galima suma, ji kinta priklausomai nuo drugelio rūšies ir dydžio: „Yra patys didžiausi pasaulio drugeliai, yra gan retos rūšys, priklauso, ko norėsite“.
Pardavėjas pasakoja, kad jo siūlomus drugelius galima įsigyti ne tik šventei kaip atrakciją, bet ir, esant norui, toliau juos auginti. Anot vyro, yra specialių drugelių rūšių, kurie gali išgyventi iki mėnesio.
Pasiteiravus, ar šie drugeliai legalūs, ar nėra saugomų rūšių, vyras patikslino, kad saugomų rūšių drugelių niekas neatsiųstų, nes jie iškart būtų sustabdomi pasienyje: „Viskas ant sienos yra tikrinama, yra sąrašai ir tikrai niekas į Raudonąją knygą įrašytų (drugelių – red. past.) nesiunčia. Dėl to niekas nenori problemų turėti“.
Pardavėjo atsiųstame kataloge – 18 drugelių rūšių iš Filipinų, 12 rūšių iš Tailando, 14 rūšių iš Afrikos ir 19 rūšių iš Centrinės bei Pietų Amerikos. Pirkėjams siūlomos ir 6 didžiausių drugių šeimos - saturnijų - rūšys. Pigiausi drugeliai, kaip ir rašoma skelbime, parduodami už 30 Lt, tokių rūšių kataloge gana daug. Brangiausiai įkainotas lot. Antrophaneura semperi drugelis – 108 Lt ir viena iš saturnijų lot. Argema Mimosae – 103 Lt.
Drugių specialistas: paleisti gražu, bet kas po to?
Pagal Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvenciją CITES, nykstančių drugelių rūšių prekybininko atsiųstame kataloge nėra.
„Mačiau, kad internete galima užsisakyti drugių kiaušinėlių, juos atsiunčia ir gali pats augintis norimais kiekiais. Galima parsisiųsti ir lėliukes. Lietuvoje jau atsiranda drugių sodai, pradedama demonstruoti drugius uždarytose patalpose – šiltnamiuose, oranžerijoje. Jų yra ir Kauno botanikos sode, ir Akmenėje, man atrodo, ir Kretinga tokių drugių sodą turi.
Po truputėlį tokia mada ateina iš Vakarų. Aišku, gražu žmonėms pasižiūrėti, kurie ateina ir pamato drugius gyvai, didesniuose soduose būna daug drugių rūšių, žmonėms įdomu. Norima susipažinti su drugiais, pamatyti, kokių jų yra. Kitas dalykas – jų verslas įvairioms progoms. Jų pridaugina prisipirkę, brangiai parduoda, o tiek drugiai paleisti faktiškai žūna. Įsivaizduokite, per vestuves atidaro dėžę ir paleidžia kokių 20 tropinių drugių – oi gražu, bet po to kas? Po to tie drugiai žūna. Tai kaip gyvas vienkartinis objektas“, - svarsto pašnekovas.
Jis sako suprantantis, kad per šventes paleidžiami į dangų balandžiai, nes jie nuskrenda, galbūt grįžta į savo karvelides, bet drugiai juk atkeliavę iš tropinių šalių, taigi jie į jas nebesugrįžta.
„Tai savotiškas verslas. Žalos gamtai gal ir nedaroma, ta prasme, kad drugiai vis tiek išauginti dirbtinai, ten, iš kur juos atsiunčia, irgi masiškai veisia, nerenka gamtoje, aš bent taip įsivaizduočiau“, - sakė G. Švitra.
Yra gamtai žala ar ne?
Lietuvos entomologų draugijos narys išskiria svarbų aspektą, į kurį reikėtų atsižvelgti vertinant drugių pardavimo verslą. Ar drugiai veisiami dirbtiniu būdu, ar gaudomi laukinėje gamtoje.
Pirkėjui, norinčiam įsigyti tropinių drugelių, belieka pasikliauti pardavėjo žodžiu, nes, kaip sako entomologas, paprastam žmogui žinoti retų drugelių rūšis praktiškai neįmanoma: „Tarkime, aš esu specialistas, žinau Lietuvos drugių rūšis, bet nežinau visų tropinių rūšių. Tai, kas atkeliauja, nei ten muitinėje gali pasakyti, nei čia atvežus – reiktų specialiai gilintis, kokios ten rūšys, kokia situacija, tada tik galima ir įvertinti. Nesame pasiruošę tokiems dalykams“, - pripažįsta G. Švitra.
Moralinis klausimas lieka atviras
„Butterfly Conservation Europe“ atstovas Lietuvoje svarsto, kad dažniausiai verslas perka tas drugelių rūšis, kurios nėra retos ir nėra pernelyg brangios, nes kitaip - tai sunkiai atsipirktų. Pasirenkami dažni drugiai, todėl rizika, kad bus importuojami reti drugeliai - tikrai maža.
„CITES konvencijoje esančias rūšis abejoju, ar kas vežtųsi, nes vienas dalykas – jos labai retos ir neapsimokėtų. Antra dalykas – yra tam tikra baimė, kad gali būti nubaustas. Kitas dalykas su kolekcininkais. Juk egzistuoja kolekcionieriai, kurie renka tropinius drugius, jie yra ypač suinteresuoti gauti retąsias rūšis. Tų žmonių veikla kartais gali turėti didesnę įtaką, nes retos rūšys irgi pasaulyje turi paklausą. Ten jau atsiranda ir nelegalus retųjų rūšių verslas, bet tai jau kitas aspektas“, - sako G. Švitra.
Entolomolas samprotauja, kad nors retieji drugiai vargu ar yra parduodami masiniam vartotojui, tačiau išlieka aktualus moralinis klausimas. Jį pašnekovas suformuluoja taip: „Ar gyvus organizmus galime naudoti tokiam verslui – išleidai ir viskas, kaip popieriukus ar žiedlapius išbarstei?“.
