Vis dėlto toks verslas, kaip pastebi žaliojo transporto entuziastai, daugumai lietuvių būtų nemenkas pažeminimas, nes Lietuvoje nėra įprasta skolinti savo automobilį, o dar keisčiau būtų jį patikėti visiškai nepažįstamiems žmonėms.
Svarbu užtikrinti draudimą
Automobilių skolinimo įmonės „FlexiDrive“ įkūrėjas Magnusas Engervallas GRYNAS.lt pasakojo apie verslo sėkmę bei tai, kodėl toks verslas Švedijoje veikia sėkmingai.
„Dažniausias automobilių skolinimo sistemos būdas yra, kai įmonė nuperka automobilių ir tuomet juos skolina žmonėms. Mes darome kitaip. Mes neperkame naujų automobilių ir norime, kad žmonės naudotų automobilius, kurie jau egzistuoja. Pagal statistiką, vidutiniškai žmogaus automobilis stovi nenaudojamas 97 proc. laiko, taigi vidutiniškai žmonės vairuoja pusę valandos, o 23,5 val. per parą automobilis tiesiog stovi. Tuo pačiu metu atsiranda daugybė žmonių, kurie neturi automobilio, tačiau jo jiems prireikia. Todėl kyla klausimas: ar mes norime turėti daugiau automobilių, ar norime sukurti sistemą ir pabandyti išnaudoti jau esamus nenaudojamus automobilius? Taigi taip gimė mūsų verslo idėja. Verslą pradėjau prieš penkerius metus ir mes skatiname žmones skolinti vienas kitam automobilius, o patys esame tik tarpininkai“, - pasakojo M. Engervallas.
Anot pašnekovo, „FlexiDrive“ buvo pirma įmonė Skandinavijoje, kuri leido kaimynams skolintis automobilius vienas iš kito: „Svarbiausias dalykas, kodėl mes esame reikalingi šiame procese, yra tas, kad užtikriname draudimą, nuomos procese automobilis yra apdraustas ir automobilio savininko galiojantis privatus draudimas nėra paliestas. Šiuo atveju draudimas yra mūsų. Taigi nuomininkas ir automobilio savininkas gali būti saugūs skolinimo procese. Pradžioje ėjome per visas draudimo kompanijas ir visuomet mums pasakydavo: ne. Tačiau po ilgų paieškų gavome vieną „taip", kurio užteko, kad turėtume draudimą.“
1600 automobilių ir 10 tūkstančių vartotojų
Įmonė sukūrė interneto puslapį ir visas nuomos procesas vyksta internete: savininkas įkelia savo automobilio aprašymą ir vietą, kur jis yra, tuomet nuomininkai gali rasti laisvus automobilius.
„Mes nedalyvaujame žmonių susitikimuose, mes užtikriname draudimą, mokėjimus ir internetinę platformą. Mūsų svetainėje galima matyti, kokie laisvi automobiliai yra arčiausiai jūsų esamos vietos šiuo metu. Tuomet pamatote automobilio savininko vardą, automobilio aprašymą, nuotrauką ir adresą. Dabar mūsų sistemoje yra 1600 automobilių ir turime 10 tūkstančių vartotojų. Mūsų reikalavimas yra, kad automobilio savininkas įkeltų bent vieną tikrą automobilio nuotrauką, kitaip jis nebus aktyvuotas, nes žmonės prieš nuomodamiesi nori žinoti, kaip atrodo automobilis“, - aiškino M. Engervallas.
Verslininko teigimu, kai buvo įkurta interneto platforma, kilo problemų dėl nuomos kainos nustatymo: „Nemažai automobilių savininkų visiškai neįsivaizdavo, kokią kainą reikia nustatyti, kai kurie prašydavo per daug, kai kurie – per mažai. Mes supratome, kad turime kažką daryti, gauname informaciją iš Švedijos eismo registro: žinome, kad nuomininko vairuotojo pažymėjimas yra galiojantis, taip pat žinome, kad automobilis turi teisę važinėti Švedijoje. Su šia informacija mes gauname ir visą techninę automobilio informaciją, tada supratome, kad galime sudaryti algoritmą, paremtą įvairiais kriterijais ir tada galime nustatyti rekomenduojamą nuomos kainą. Žinoma, savininkas sprendžia: jis gali pakelti arba nuleisti kainą. Mūsų sąlygos yra tokios: automobilio savininkas gauna 70 proc. nuomos kainos, 15 proc. keliauja draudimui ir 15 proc. – mums kaip tarpininkams.“
Kuria bendruomenę
Pašnekovas pasakojo, kad dažniausiai automobiliai nuomojami 2-3 dienom, dažniausiai savaitgaliui nuo penktadienio iki sekmadienio.
„Tipinės nuomos atvejai: važiuojame aplankyti savo tėvų, arba važiuojame į „Ikea“ nusipirkti baldų ir nenorime jų gabenti autobusu, arba kartais vaikinai važiuoja aplankyti merginų. Mes tikriname nuomininkų vairuotojo pažymėjimą, socialinio draudimo numerį, visi nuomininkai privalo atsiskaityti banko kortele pavedimu prieš nuomą. Taigi mes turime visų nuomininkų banko duomenis“, - teigė M. Engervallas.
Paklaustas, kokius geriausius automobilius galima rasti jo svetainėje, verslininkas galėjo išvardyti kelis pavyzdžius: „Mes turime „Ford Mustang GT“, mano nuomone, tai yra puikus automobilis ir nuomojamas už 80 eurų per dieną, manau, kad tokiam automobiliui kaina yra labai gera. Man patinka ši mašina, taip pat turime „Porsche Cayman“ automobilių. Žinoma, žmonės, kurie gali nusipirkti tokius brangius automobilius, dažniausiai nenori, kad labai daug kitų juos liestų, bet atsiranda ir tokių.“
Pasak pašnekovo, toks verslas kuria ir didžiulę socialinę naudą: „Ar kas nors iš jūsų ką nors skolina savo kaimynams? Atsakymas yra ne. Dabar mes nebepažįstame žmonių, kurie gyvena šalia mūsų, nebepažįstame bendruomenės, kuriai priklausome, nesidaliname daiktais su kaimynais. Žmonės įsikelia į didelius miestus, nes nori užsidirbti pinigų, tačiau jie nieko aplinkui nepažįsta. Mes nedirbame ten, kur gyvename, neapsiperkame ten, kur gyvename, tiesiog turime vietą, kurioje permiegame, kažkuria prasme žmonės prarado savo namus. Manau, kad didžiulis praradimas yra tada, kai nėra ryšio su bendruomene, todėl mūsų projektas galbūt kažkiek pagerina ryšius tarp kaimynų, kai kurie žmonės taip susipažįsta ir skolinasi iš tų pačių žmonių automobilius daug kartų. Kodėl jie nesiskolina automobilių tiesiogiai vienas iš kito? Manau, kad pagrindinė priežastis yra ta, kad mes užtikriname draudimą. Aš žinau, kad Lietuvoje tai nėra populiaru. Iš tikrųjų yra nemažai šalių, kur toks verslas prilygsta pažeminimui.“
