Eksportuoja tik prancūzai?

Kaimo reikalų komitete diskutavę Seimo nariai ir visuomenės atstovai iškart susiskirstė į dvi grupes – vieni šio pasiūlymo įteisinimą palaikė, kiti pasisakė griežtai prieš. Diskusijos metu buvo pažymėta, kad Lietuvoje gyvena apie 2 tūkst. musulmonų ir įstatymo pakeitimas užtikrintų jų teisę valgyti mėsą, paskerstą pagal jų religinius įsitikinimus. Kartu ritualinio skerdimo būdu numarinti galvijai galėtų atverti duris į musulmoniškų šalių rinkas ir padėtų verslininkams daugiau uždirbti. Vis dėlto komiteto posėdžio metu buvo girdėti daugiau emocinių pasisakymų ir stigo faktinių argumentų.

„Iš reglamento leidžiama daryti išimtį tais atvejais kai yra skerdžiama religinės bendruomenės tikslais. Religinė bendruomenė gali gauti leidimą skersti saviems poreikiams, bet ne eksportui. Matau vieną šalį Prancūziją, kuri ritualinio skerdimo būdu paskerdusi gyvulius, juos eksportuoja“, - atkreipė dėmesį Kaimo reikalų komiteto narys Eugenijus Gentvilas.
R. Krasuckis
Komisija neišdrįsta šiandien atvirai pasakyti, kas vyksta, tačiau ji to neuždraudžia daryti kitoms šalims. Neturėtume būti išskirtiniai ir nesudaryti tokios galimybės.

Į tai replikuodamas Žemės ūkio ministerijos Bendrosios rinkos organizavimo departamento direktorius Rimantas Krasuckis teigė, kad viena yra oficialus reglamentavimas, ir kita – reali praktika.

„Kartais nenorima viešai įvardinti realios situacijos. Yra šalių, kurios naudojasi ir taip, ir taip (naudoja religinį skerdimą ir religinių bendruomenių poreikiams, ir eksportui – red. past.), mes irgi Lietuvoje turime religinių bendruomenių, kurios tai daro ar perka (skerdieną - red. past.) iš ne visai oficialiai įregistruotų skerdyklų. Mes tai žinome, o Komisija neišdrįsta šiandien atvirai pasakyti, kas vyksta, tačiau ji to neuždraudžia daryti kitoms šalims. Neturėtume būti išskirtiniai ir nesudaryti tokios galimybės“, - kalbėjo R. Krasuckis.
 Rimantas Krasuckis

Jo teigimu, jeigu visas pasaulis užsidarys sienas ir nebus nei poreikio, nei judėjimo, nei tokios produkcijos, nei tokį tikėjimą turinčių bendruomenių, tada gal ir galima apie tai nediskutuoti. Tačiau šiandien situacija yra kitokia.

Gali tekti aiškinti EK

Posėdyje dalyvavęs Aplinkos apsaugos komiteto narys Linas Balsys diskusijos metu išryškino kitą svarbų aspektą – kokių pasekmių dėl Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimo galime susilaukti tarpvalstybiniu lygmeniu. Jo teigimu, jeigu bus siūlomiems įstatymo pakeitimams pritarta, gali tekti papildomai aiškintis Europos Komisijai.

„Beveik esu tikras, kad mums bus pradėta pažeidimo procedūra iš Europos Komisijos pusės, nes taikysime išimtį visiškai ne tuo tikslu, kam ji numatyta – t. y. ne leisime mūsų religinėms bendruomenėms pačioms savo skerdyklose skersti, o tai darysime dėl eksporto. Mano žiniomis, ši problema kilo po to, kai Rusija uždėjo embargą Vakarų rinkai, o mūsų mėsos perdirbėjai, kurie į Rusiją eksportuoja pieninių galvijų mėsą, aš ją vadinu karviena, prarado tą rinką. Mano klausimas – ar jūs manote, kad arabų ar musulmonų šalys, kurios vartoja halalinę mėsą, valgys pieninių galvijų mėsą? Mano turimomis žiniomis, jie valgo mėsinių galvijų mėsą, kur yra didelė konkurencija su Australija ir kitomis šalimis“, - retoriškai klausė L. Balsys.
Linas Balsys

Eksportą vadina netinkamu argumentu

Seimo Teisės departamento Valstybinės teisės skyriaus vedėja Jurgita Meškienė patikslino, kad reglamentas leidžia skersti gyvulius be apsvaiginimo tais atvejais, kai tai daroma religinių apeigų tikslais, todėl Lietuvos siekis įteisinti šį dalyką norint išplėsti eksporto rinkas gali pridaryti papildomų problemų.

„Jeigu pasižiūrėtume tiek patį reglamentą, tiek kitus teisės aktus, Europos Sąjungos dokumentus, susijusius su vykstančia diskusija, galima drąsiai pasakyti, kad religinio skerdimo tikslas yra ne eksportas, apie kurį mes kalbame, nei kokie kiti motyvai, o pagarba religijos laisvei ir sudarymas galimybių, išpažįstant tam tikrą religiją laikytis visų tos religijos kanonų“, - aiškino J. Meškienė.
L. Balsys
Beveik esu tikras, kad mums bus pradėta pažeidimo procedūra iš Europos Komisijos pusės, nes nes taikysime išimtį visiškai ne tuo tikslu, kam ji numatyta – t. y. ne leisime mūsų religinėms bendruomenėms pačioms savo skerdyklose skersti, o tai darysime dėl eksporto.

Anot jos, įstatymo pakeitimo iniciatoriai būtinybę įteisinti religinį skerdimą tik aiškinamajame rašte pagrindžia eksporto tikslu, tačiau jeigu Seimas apsispręstų pritarti pasiūlytam pakeitimui, jo motyvai nepasislepia.

„Kai 2012 metais Seimas apsisprendė priimti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą, jis informavo Europos Komisiją apie tai, kad taikysime griežtesnę gyvūnų apsaugą, t. y. nedarysime jokių išimčių gyvūnų skerdimui net ir atsižvelgiant į religinius motyvus. Dabar jeigu mes keičiame savo reguliavimą, grįžtame prie švelnesnio, mes vėl turime pareigą informuoti EK, t. y. teikti notifikaciją, kurioje turėsime išdėstyti motyvus, kodėl reguliavimą keičiame. Teisės departamento nuomone, eksporto motyvas, rinkų paieška bus tikrai netinkamas“, - aiškino J. Meškienė.

Kodėl lietuviai turėtų tenkinti musulmonų poreikius?

Diskusijos metu buvo pasakyta, kad Lietuvoje gyvena apie 2 tūkst. musulmonų tikėjimą išpažįstančių žmonių ir iškeltas klausimas – o ką jiems daryti – iš kur gauti jų religiją atitinkančiu būdu paskerstų galvijų mėsos

Į tai atsakydama Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė teigė, kad kaip lietuviai moka eksportuoti mėsą, taip ir musulmonai, gyvenantys Lietuvoje, gali jiems reikiamą mėsą importuoti.
Brigita Kymantaitė

„Mane stebina Seimo narių požiūris taikytis prie islamiškų religijų, bandome motyvuoti, kad islamiškos, musulmoniškos tautos turi nepakankamai tokios mėsos, kad mes turime jiems būtinai vežti. Palaukite, mes gyvename savo šalyje, turime savo tradicijas, savo religiją, o islamas yra vienas iš judėjimų, kur politika ir religija eina kartu. Manau, kad mes neturime rūpintis jų religiniais poreikiais. Mes įteisinome prieš du metus įstatymą, kuriame pasisakėme už griežtesnę gyvūnų apsaugą, tai yra mūsų tautos požiūris, religinė bendruomenė ieško nišų, kas paklustų jų religijai, ar mes tikrai einame tinkama linkme? - retorinį klausimą kėlė B. Kymantaitė.

Nežino, kokia rinka lauktų lietuviškos skerdienos

Seimo narys Linas Balsys posėdyje iškėlė klausimą, į kurį nepajėgė atsakyti nei vienas įstatymo pakeitimą palaikantis seimūnas. Jis pasiteiravo, jeigu jau taip norima įteisinti ritualinį skerdimą ir jo produkciją eksportuoti į musulmoniškas šalis, ar kas nors paskaičiavo, kokia tiksliai būtų ekonominė nauda, kokios šalys lauktų mūsiškės produkcijos.
B. Kymantaitė
Mane stebina Seimo narių požiūris taikytis prie islamiškų religijų, bandome motyvuoti, kad islamiškos, musulmoniškos tautos turi nepakankamai tokios mėsos, kad mes turime jiems būtinai vežti. Palaukite, mes gyvename savo šalyje, turime savo tradicijas, savo religiją.

„Siūlyčiau likti prie įstatymo svarstymo, nekalbėti apie rinkas. Musulmonų pasaulyje yra daugiau kaip trys milijardai. Šiandien paraiškų kokios nors bendruomenės, kad mes tokiu būdu jiems pateiktume paskerstą gyvulį neturime, bet ne apie tai šiandien eina kalba. Kalbame apie galimybės sudarymą“, - nuo tiesioginio klausimo išsisuko R. Krasuckis.

L. Balsys jam oponavo, kad jeigu rinka nėra ištirta, kaip galima sakyti, kad bus poreikis.

„Kaip mes žinosite rinką, jeigu neturėsite tokio įstatymo?“ - tokiu retoriniu klausimu posėdį užbaigė Kaimo reikalų komiteto narys Kazys Starkevičius.

Kaimo reikalų komitetas trečiadienį pritarė ritualinį skerdimą numatančioms Gyvūnų gerovės ir pasaugos įstatymo pataisoms ir siūlo jas priimti kuo greičiau. Ar pritarti siūlomiems pakeitimams dar balsuos Seimas.