Lietuvoje priskaičiuojama apie 32 tūkst. medžiotojų. Pasak Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) pirmininko pavaduotojo Eugenijaus Tijušo, visuomenė medžioklę vis dar laiko nereikalinga ir žiauria nesusimąstydama, kiek daug medžiotojai nuveikia šalies faunos išsaugojimui.
Rūpinasi gyvūnų išsaugojimu
E.Tijušas teigia, kad Lietuvoje požiūris į medžiotojus vis dar neigiamas. „Iš dalies, be abejo, kalti ir patys medžiotojai. Dar galvojame, kad apie gerus darbus nereikia kalbėti, todėl žiniasklaidoje ir skelbiami tik sensacingi faktai“, – kalbėjo E.Tijušas. Pasak jo, Lietuvoje ir visame pasaulyje medžioklė – racionali, ekologinė veikla, kuria reguliuojama gyvūnų populiacija – tiek jos gausėjimas, tiek mažėjimas. LMŽD pirmininko pavaduotojas prisiminė garsaus vokiečių zoologo ir Frankfurto zoologijos sodo direktoriaus Bernardo Gržymeko žodžius, kad tik medžiotojų dėka Europos gyventojai dabar gali pamatyti stambiųjų kanopinių žvėrių savo miškuose.
„Šiuos žodžius puikiai iliustruoja faktas, kad šiuo metu Lietuvos kanopinių žvėrių daugiausia“, – kalbėjo E.Tijušas. Jo teigimu, šiuolaikinė medžioklė yra tausojamoji, labiau reglamentuota. „Kanopinių žvėrių populiacija gausiausia ne tik dėl to, kad medžiotojai reguliuoja plėšrių gyvūnų gausą, tačiau ir todėl, kad laikomasi taisyklių: saugoma motininė populiacija. Vaizdžiai galėčiau medžioklę palyginti su aruodu, ant kurio krašto sėdime mes, medžiotojai, o viduje – laukinė fauna. Tik nuo mūsų priklauso kaip ilgai tas aruodas bus pilnas“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė E.Tijušas.
Lietuvos visuomenėje dar gana daug mitų, susijusių su medžiokle.
Populiari ne tik Lietuvoje
„Prie vieno iš straipsnių, pasirodžiusių po šv.Huberto dienos minėjimo sostinėje, radau komentarą, kad tik Lietuvoje gali gyvuoti tokia atgyvena kaip medžioklė, – savo įspūdžius pasakojo E.Tijušas. – Tokie teiginiai sukėlė juoką.“ Lietuvoje yra apie 32 tūkst. medžiotojų, tai sudaro apie 1 proc. šalies gyventojų. Airijoje, kurioje gyvena tik milijonu žmonių daugiau nei Lietuvoje, yra apie 300 tūkst. medžiotojų, o tai jau sudaro 9 proc. šalies gyventojų. „Dar įspūdingesni didžiųjų Europos šalių duomenys, pavyzdžiui, Prancūzijoje medžioja apie 1,3 mln. gyventojų. Daugiau medžiotojų ir Latvijoje, Estijoje bei Čekijoje“, – skaičiavo medžiotojas. E.Tijušas sakė pastebintis tendenciją, kad medžioti ryžtasi jau subrendę ir tvirčiau gyvenime besijaučiantys žmonės, kurie medžiodami atranda naujų, dar nepatirtų įspūdžių, malonumų.
Pirmiausia stažuotė
LMŽD pirmininko pavaduotojas juokavo, kad, jei medžiotojų žmonos sužinotų, kokia yra žvėrienos savikaina, vargu ar leistų vyrus į medžioklę. Norint tapti medžiotoju, nepakanka turėti šautuvą. Pasak E.Tijušo, kiekvienas norintysis įgyti teisę medžioti turi pateikti pažymą iš sveikatos įstaigos, policijos. Tikrinama, ar žmogus nėra padaręs gamtosaugos nusižengimų. Taip pat reikia lankyti specialius medžiotojų rengimo kursus.
Be to, atliekama stažuotė medžiotojų kolektyvuose ir tik tuomet leidžiama laikyti egzaminą medžiotojo bilietui gauti. Per egzaminą reikia atsakyti 50 klausimų, susijusių su bendrosios medžioklės taisyklėmis, ir 20 – apie medžioklės saugą. „Egzaminas panašus kaip ir vairuotojo pažymėjimui gauti – teorija ir praktika“, – juokavo E.Tijušas. LMŽD pirmininko pavaduotojas pridūrė, kad egzaminą vairuotojo pažymėjimui gauti reikia išlaikyti vieną kartą gyvenime, o norintieji sėkmingai medžioti saugios medžioklės žinias privalo tikrintis kas kelerius metus.
E.Tijušas apgailestavo, kad prireikia vieną ar kitą žmogų už medžioklės taisyklių nesilaikymą išprašyti iš medžiotojų būrio. „Visur visko yra. Būna ir pas mus, kad tenka su kolega atsisveikinti, nes medžiodamas elgėsi neatsakingai ir sužalojo kitą žmogų, nesilaikė pagrindinių taisyklių“, – tvirtino medžiotojas. Visgi, E.Tijušo teigimu, medžiotojų padaromi nusižengimai daug retesni negu vairuotojų.
