Labdaros organizacija, žinoma „Christian Aid“ pavadinimu, tvirtina, kad Burundis ir dar daugelis kitų skurdžiai gyvenančių tautų dabar labai jaučia klimato pokyčių poveikį, kuris pasireiškia per maisto trūkumą.
Paradoksalu yra tai, kad, ekspertų teigimu, Burundžio indėlis į kylančią temperatūrą yra nežymus. Tiesą sakant, vieno brito metinis išmetamas anglies kiekis yra lygus CO2, kurį pagamina daugiau nei 200 burundiečių.
Mokslininkai perspėja žmones piktnaudžiauti žeme. Šių metų liepa jau patvirtina kaip šilčiausias rekordinis mėnuo visame pasaulyje. Šią savaitę Ženevoje susitinka viso pasaulio mokslininkai ir atsakingi vyriausybių pareigūnai, norėdami aptarti, kaip klimato pokyčiai veikia žemę ir kaip žemės ir miškai daro įtaką klimatui. Išsami jų ataskaita turėtų būti paskelbta ketvirtadienį.
Tačiau labdaros organizacijos „Christian Aid“ tyrėjai sudarė ataskaitą, parodančią, kaip klimato pokyčiai daro neproporcingą poveikį toms šalims, kurios išmeta mažiausiai anglies dvideginio į aplinką. Poveikis pasireiškia per maisto trūkumą.
Jų tyrimas sako, kad 10 šalių, kuriose trūksta maisto, išmeta mažiau nei pusę tonos CO2 vienam asmeniui ir iš viso sudaro tik 0,08 proc. viso žemėje išmetamo CO2 kiekio.
Burundi, Kongo Demokratinė Respublika, Madagaskaras, Jemenas ir Siera Leonė yra penkios šalys, kurios gali būti tokio neteisingumo pavyzdžiai. Taip pat Čadas, Malavis, Haitis, Nigerija ir Zambija.
Burundiečiai per metus pagamina 0,027 tonų CO2 vienam asmeniui. Kažkas, gyvenantis Saudo Arabijoje, gamina tą patį kiekį kaip 718 žmonių Burundyje.
Ataskaitos autoriai nusako aiškų ryšį tarp kylančios pasaulinės temperatūros ir kylančių maisto trūkumo problemų.
„Mūsų tyrimai rodo, kad didėjanti CO2 koncentracija atmosferoje mažina mūsų valgomo maisto maistinę kokybę, ir kad dėl šio poveikio labiausiai pažeidžiami žmonės, kurie mažiausiai atsakingi už didėjančią pasaulinę CO2 koncentraciją“, - teigė pagrindinis tyrimų mokslininkas dr. Samuelis Myersas, Harvardo universiteto aplinkos sveikatos katedros darbuotojas.
„Iš to ir kitų tyrimų visiškai aišku, kad klimato pokyčiai nėra tik pasaulinė sveikatos krizė, tai yra moralinė krizė."
Kiti tyrėjai teigia, kad ataskaita dėl maisto trūkumo yra įspėjimas tiek turtingiesiems, tiek vargšams, kad klimato pokyčiai daro didžiulį poveikį mūsų galimybėms maitinti planetos žmones.
„Tai yra įspėjamieji signalai, kurių visi nepaisome, nes žemės ūkis pagaliau yra vienas iš labiausiai grėsmingų mūsų ekonomikos sektorių ir pats svarbiausias dalykas sveikam mūsų visuomenės ir bendruomenių veikimui“, - teigė dr. Doreen Stabinsky, pasaulinio lygio profesorius.
„Tiek labdaros organizacijos ataskaita, tiek būsimoji TKKG specialioji ataskaita apie klimato pokyčius ir žemę pradeda aiškiai suprasti, kokia tai rimta grėsmė ir kaip skubiai turime veikti."
