Skaitytojos sode rastas įspūdingų spalvų drugys užminė mįslę

Į GRYNAS.lt redakciją kreipėsi skaitytoja Regina savo sode Kaune radusi nepažįstamą, itin ryškių spalvų drugelį. Moteris spėjo, jog tai galėtų būti kokia nors naktinių drugių rūšis. Pasak Lietuvos entomologų draugijos nario Giedriaus Švitros, nuotraukose užfiksuota puošnioji vaiva (lot. Apatura ilia), viena iš dviejų Lietuvoje sutinkamų vaivadrugių rūšių.

Skaitytoja laiške redakcijai rašo, kad drugelį rado prie apleisto sodo, vadinamoje „laisvoje valstybinėje žemėje“. „Mano vaikystė prabėgo tame šlaite, nors jis tada turėjo savo šeimininkus ir nebuvo toks apleistas. Tokių drugelių niekada čia nemačiau, nors mėgau būti gamtoje ir ją stebėti. Su apgailestavimu galiu pasakyti, kad šį gražuolį radau uždaram šiltnamyje po plačiais agurkų lapais. Taip atrodo lyg jis būtų palikęs savo gražiuosius sparnelius ir nuklydęs kažkur pasikieminėti“, - pasakoja Regina.

Keičia sparnų spalvą

„Atsiųstoje nuotraukoje yra Apatura genties drugys, lietuviškai vadinamas vaiva ar vaivadrugiu. Lietuvoje yra dvi iš viršutinės pusės žiūrint labai panašios rūšys - Apatura iris ir A. ilia (kilnioji ir puošnioji vaivos). Šiuo atveju tai yra Apatura ilia“, - sakė entomologas. 

Pasak G. Švitros, puošniosios vaivos išsiskiria savo besimainančia sparnų spalva. „Drugiai ypatingi tuo, kad jų sparnų struktūra tokia, jog laužia šviesos spindulius, todėl žiūrint skirtingu kampu, drugio sparnai keičia spalvą, ką galite pastebėti ir nuotraukose“, - sakė specialistas. Jis taip pat pridūrė, jog atsiųstose nuotraukose matoma tik priekinių sparnų viršutinė pusė ir patarė, jog patikimiau drugių rūšį galima identifikuoti pagal apatinę sparnų pusę ar bent pagal apatinių sparnų viršutinę pusę. 

Renka informaciją apie drugių radimvietes

Entomologo teigimu, puošniosios vaivos Lietuvoje nėra retos. Ši drugių rūšis dažniausiai yra sutinkama drėgnuose plačialapių miškuose, o jų vikšrai paprastai maitinasi drebulių lapais. G. Švitra domėjosi, kur tiksliai buvo rastas drugys ir užsiminė apie kuriamą drugių paplitimo Lietuvoje duomenų bazę. Pasak specialisto, įvairių stebėtojų surinktų duomenų apie radimvietes talpinimas į vieną vietą leis daugiau sužinoti apie Lietuvoje gyvenančius drugius ir padės juos geriau apsaugoti.

„Atsiranda galimybė greitai duomenų iš vienos ar kitos vietos paieškai, vienos ar kitos rūšies visų radimo faktų atrankai, formuojasi aiškesnis ir objektyvesnis supratimas apie rūšies gausumą Lietuvoje, skraidymo laikotarpį, paplitimo ypatumus – kadangi kaupiamos radimviečių koordinatės, visa tai nesunku pavaizduoti žemėlapyje. Duomenys labai praverčia ruošiant saugomų teritorijų gamtotvarkos planus, savo metu – steigiant tas teritorijas. Per ilgą laiką sukaupti duomenys leis įvertinti atskirų rūšių nykimo ar plitimo tendencijas“, - sakė entomologas.

G. Švitra

Puošniosios vaivos Lietuvoje nėra retos. Ši drugių rūšis dažniausiai yra sutinkama drėgnuose plačialapių miškuose, o jų vikšrai paprastai maitinasi drebulių lapais.

Pasak jo, šiuo metu duomenų bazėje jau yra 225 426 įrašai apie drugių ir žirgelių radimvietes. G. Švitra sakė, jog duomenis renka ir suvedinėja kvalifikuoti specialistai, o iš paprastų piliečių priimama informacija tik pateikus radinio nuotraukas ir tikslias koordinates. 

Šiuo metu Lietuvos entomologų draugija (LED) vykdo „Metų vabzdžio“, kuriuo šiemet paskelbtas kitas drugys, tamsioji erebija (lot. Erebia ligea), stebėjimo akciją, kurioje kviečiami dalyvauti visi norintys ir taip prisidėti prie duomenų bazės pildymo. Draugija prašo radus šios rūšies drugių, juos nufotografuoti ir kartu su nuotraukomis atsiųsti užpildytą radimo anketą, kurią galima rasti čia. Čia pateikiama ir daugiau informacijos, kaip atpažinti šią drugių rūšį.