Trejus metus Vilniaus miesto gyvūnų globos namų „Grinda“ kieme veikė nevyriausybinė Lietuvos gyvūnų globos draugija (LGGD). Nors santykiai tarp abiejų organizacijų ilgai buvo įtempti, galiausiai jos atrado bendrą kalbą ir gyvūnų globos situacija sostinėje pamažu ėmė gerėti. Tačiau gyvūnus gelbėjantys savanoriai teigia sulaukę itin netikėtų ir nemalonių žinių: jie privalo per mėnesį išsikelti iš šios teritorijos ir įsikurti kitame miesto gale esančiose apleistose patalpose.
Toks sprendimas buvo priimtas maždaug prieš mėnesį. Iki liepos 1-osios d., LGGD privalo palikti savivaldybės valdomos UAB „Grindos“ teritoriją ir už savo lėšas įsikurti naujojoje vietoje – lėšų tam nenumatyta.
„Kiekvienais metais buvo grasinama, kad mus išmes. Kasmet iš naujo turėdavome pasirašyti sutartį, kad mums leidžiama toliau būti UAB „Grindos“ kieme, ir kasmet vis primindavo, kad greitai teks išsikelti. Daug ką žadėjo meras Artūras Zuokas, tačiau nė vienas jo pažadas nebuvo įvykdytas.
Pavyzdžiui, buvo žadėtą gyvūnų globą Vilniuje perduoti mums. Iš dalies taip ir yra, mes turime sutartį su „Grinda“ ir perimame iš jų gyvūnus ir jais rūpinamės, bet tokiam mūsų darbui nebuvo numatyta jokio finansavimo, nors dirbame tai, ką privalėtų daryti pati savivaldybės įmonė“ - GRYNAS.lt komentavo Lietuvos gyvūnų globos draugijos Vilniaus skyriaus direktorė Danutė Navickienė.
Moteris teigė nesiskundžianti tuo, kad pagaliau gavo naujas patalpas, kurių jau seniai prašė, bet tikėjosi ir bent minimalios pagalbos įsikuriant, nes iki liepos 1-osios d. LGGD Vilniaus skyrius privalo išsikraustyti į kitame miesto gale - Naujojoje Vilnioje – esančias patalpas.
„Naujosios“ patalpos, nėra naujos. „Realiai jose beveik nieko nėra. Tik asfaltuota aikštelė ir administracinis, apgriuvęs, užmūrytais langais pastatas – buvusi Naujosios Vilnios turgavietė, apie 40 kv. m ploto namelis.
Moteris skundėsi prasta Lietuvos gyvūnų globos draugijos finansine situacija. Organizacija išgyvena tik iš žmonių aukų, ir tų pinigų vos užtenka tiesioginėms jų funkcijoms: šunų ir kačių gydymui ir priežiūrai, nes iš UAB „Grindos“ jie visada gauna sužalotus keturkojus, kuriems reikia skubios pagalbos.
„Šiuo metu santykiai su sanitarine gyvūnų tarnyba visiškai kitokie nei buvo ankščiau. Dabar tikrai bendradarbiaujama, atradome dialogą. Galėtume sau ramiai daryti, ką darome ir po truputį kurtis naujose patalpose, nes jų mums tikrai reikia. Tiesiog neįmanoma, kad ten įsikurtume iki vasaros vidurio. Jeigu dar turėtume laiko iki kitų metų, galbūt kažkaip ir pajėgtume.., - guodėsi D. Navickienė, - Nepaisant to, finansinė pagalba mums labai reikalinga, kad galėtume tęsti savo darbus ir atlikti juos dar geriau“.
Apie prastą nevyriausybinių organizacijų finansinę padėtį žino ir Vilniaus Gyvūnų globos komisijos pirmininkė Violeta Podalskaitė. Savivaldybės darbuotoja GRYNAS.lt pasakojo, kad yra puikiai susipažinusi su LGGD situacija, bet kaži ar šiuo metu savivaldybė galės jiems kaip nors padėti.
„Su Lietuvos gyvūnų globos draugija bendraujame nuo pat jos noro prisidėti prie gyvūnų globos Vilniuje. Dar 2009 m. nusprendėme suteikti jai plotą „UAB „Grinda“ Vilniaus miesto gyvūnų globos namų teritorijoje. Nors toks sprendimas pradžioje nebuvo sutiktas labai palankiai, bet galiausiai abi organizacijos rado bendrą kalbą. Buvo tuomet visko: ir reikėjo kovoti, kad gyvūnai būtų perduoti, o ne nužudyti; kad elektrą į vagonėlius pajungtų, buvo įvairių nesutarimų, pykčių. Žingsnelis po žingsnelio visi kartu priėjome prie to, kad praėjusių metų lapkritį, „Grinda“ ir LGGD pasirašė bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią privalo perduoti sužeistus gyvūnus jiems. Manyčiau, kad tai didelis žingsnis į priekį“, - teigė V. Podalskaitė.
Moteris pasakojo, kad nors gyvūnų globos situacija Vilniuje yra vis dar prasta, bet reikalai po truputį gerėja: „Prie „Grindos“ jau pradėjo veikti veterinarinė klinika. Labai greitai svarstysime naujas gyvūnų laikymo ir priežiūros taisykles savivaldybėje. Jose jau bus įrašyta, kad kiekvienam sugautam ar atvežtam gyvūnui „Grinda“ privalės suteikti pirminę ir privalomą veterinarinę pagalbą ir tik po to perduoti bendruomeninėms organizacijoms“.
„Turint omenyje didžiules Vilniaus savivaldybes skolas, kaži ar papildomų pinigų pavyks rasti biudžete, nors Vilniaus Taryboje esantys politikai vis žada jų rasti. Kitas sprendimas galėtų būti pinigų, kurie surenkami iš gyventojų už gyvūnų laikymą, galėtų būti tiesiogiai skiriami gyvūnų globai, sanitarijai ir pan. paslaugoms. Žinau, kad mokesčių už gyvūnus rinkimas pastaruoju metu labai šlubuoja. Vis dėlto surenkama suma galėtu keliauti ne į bendrą „katilą“, o skiriama būtent su gyvūnais susijusioms problemoms spręsti, tarp jų galėtų būti ir išmatų rinkimas, ar spec. šiukšliadėžių išmatoms statymas, nes patys žinote kaip atrodo sostinės pievelės po žiemos“, - ironizavo V. Podalskaitė.
Toks pašnekovės pasiūlytas planas nebūtų lengvai įgyvendinamas, kadangi dabar trukdo egzistuojantys įstatymai. Tik Seimui priėmus atitinkamus įstatymų pakitimus, būtų galima šiuos pinigus skirstyti taip, kaip dabar yra daroma su pinigais, surinktais iš žvejybos leidimų pardavimų – jie skiriami vandens telkinių įžuvinimui, o ne keliauja į bendrą biudžetą.
Moteris pasiguodė, kad žiūrint įvairias TV laidas apie užsienyje sergimus gyvūnus, darosi net pavydu – ten naujos modernios klinikos, valstybinis finansavimas, pakankamai savanorių, profesionalūs veterinarai, su kuriais dirba ir psichologai. Belieka tik tikėtis, kad žingsnis po žingsnio kada nors ir apie Lietuvos gyvūnų globos namus bus galima daryti panašius reportažus. O kol kas savanoriams tenka suktis patiems.
