Rudeniniai laužai miestuose: pasiruoškite metrą ir svarstykles, arba kupiūrų pilną piniginę

Atėjus rudeniui kolektyviniai sodai ir individualių namų rajonai ima skęsti degančių nukritusių medžių lapų, bulvienojų ir kitų darže susidariusių atliekų dūmuose. Tačiau ne visi žino, kad pagal aplinkosaugos taisykles, tokio laužo užkūrimas gali kainuoti labai brangiai. Jei būsite pričiuptas, gali tekti susimokėti 2000 litų siekiančią baudą. Visų pirma draudimais siekiama mažinti oro taršą miestuose, o specialistai pataria senus lapus ne deginti, bet kompostuoti.

Laužų degintojams – daugybė reikalavimų

Pradėjus kristi vaismedžių lapams ir sodininkams pradėjus nuiminėti per vasarą užaugusį derlių, aplinkosaugininkai vis dažniau pasižvalgo, ar virš kolektyvinių sodų į viršų nekyla aitrūs dūmai. GRYNAS.lt jie tikino, kad tokiose vietose daržo atliekų deginti negalima ir už tokius veiksmus skiriamos didelės baudos.

Aplinkos ministerijos Aplinkos oro skyriaus vyriausiasis specialistas Eugenijus Leonavičius patvirtino, kad laužo kurti kur panorėjus negalima. Norint užsikurti laužą poilsiaujant gamtoje, reikia susirasti oficialią stovyklavietę ir joje esančią specialiais ženklais pažymėtą laužavietę.

„O kalbant apie daržuose susidarančias augalinės kilmės atliekas, pavyzdžiui, bulvienojai, augalų stiebai, braškių augliai, visai tai galima deginti, bet reikia išpildyti labai daug reikalavimų. Pagal Aplinkos apsaugos reikalavimus deginant sausą žolę, nendres, šiaudus bei laukininkystės ir daržininkystės atliekas, tokių laužų negalima deginti miesto teritorijoje ir gyvenvietėse. Tokius laužus galima deginti tik laukuose. Taip pat negali būti didelis kiekis – iki 5 kubinių metrų. Negalima padegti ražienų, į laužus mesti buitinių atliekų“, - aiškino E. Leonavičius.

A. Vaičiūnas

Kadangi gyvenvietėse ir kolektyviniuose soduose laužų deginti negalima, pašnekovas, kaip ir Aplinkos ministerijos atstovas, patarė darže susidariusias atliekas kompostuoti. Dėl to ne tik išvengiama oro taršos, bet susidaro vertinga medžiaga, kuria būtų galima praturtinti dirbamą žemę.

Be to, jo teigimu, laukuose laužas gali būti kūrenamas laikantis priešgaisrinės saugos taisyklių. 30 metrų iki laužavietės negali būti statinių, laužų negalima palikti be priežiūros. Taip pat jokiu būdu negalima palikti smilkstančios laužavietės.

Atliekas pataria kompostuoti

Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Almantas Vaičiūnas atskleidė ir daugiau vietų, kuriose apie laužų deginimą geriau net negalvoti. „Draudžiama sugrėbtas, surinktas žoles, nendrių, medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekas deginti miške, aukštapelkėse, durpynuose, vietose, esančiose arčiau nei 100 metrų iki miško, taip pat miestuose ir miesteliuose“, - dėstė pareigūnas.

Kadangi gyvenvietėse ir kolektyviniuose soduose laužų deginti negalima, pašnekovas, kaip ir Aplinkos ministerijos atstovas, patarė darže susidariusias atliekas kompostuoti. Dėl to ne tik išvengiama oro taršos, bet ir susidaro vertinga medžiaga, kuria vėliau galima praturtinti dirbamą žemę.

Už nustatytos tvarkos nesilaikymą, pasak A. Vaičiūno, piliečiams gali būti skiriama nuo 100 iki 800 litų bauda. Pasak jo, pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 83 str. pirmą dalį, sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia baudą piliečiams nuo 100 iki 800 litų ir pareigūnams – nuo 200 iki 1000 litų. O ražienų, taip pat nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas –  nuo 200 iki 1000 piliečiams ir  nuo 400 iki 1200 litų pareigūnams

Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko teigimu, kai kada gyventojai iš tiesų elgiasi netinkamai, neleistinoje vietoje uždegdami laužus. Daugiausia tokių atvejų pasitaiko rudenį ir pavasarį.

Savivaldybės baudžia griežčiau

Visgi draudimą miesto ribose deginti daržo atliekas taiko ne tik aplinkosaugininkai –  tokius apribojimus yra priėmusios ir savivaldybių tarybos. Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojas Andžejus Dinikis informavo, kad Tvarkymo ir švaros taisyklėse yra nustatyta, jog draudžiama deginti lapus, šakas, žolę ir kitas atliekas.

„Taisyklės galioja visoje Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Atsakomybė dėl šių taisyklių pažeidimo yra numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso 161 straipsnyje (nuo įspėjimo iki 2000 Lt)“, - aiškino savivaldybės atstovas.

Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje taip pat draudžiama deginti tokio tipo atliekas. Ir, kaip informavo savivaldybės atstovė Alicija Malinovskaja, daugiausia pažeidimų dėl atliekų deginimo fiksuojama pavasarį ir rudenį. Anot jos, per metus vidutiniškai surašoma 13 – 17 administracinių teisės pažeidimų protokolų.