Alaus bambaliai – kasdienybė
A. Kinas pripažįsta, kad jo gyvenimas verda ant Neries upės. Neries krantinėje, ties Baltuoju tiltu, prie jo valdomos baržos švartuojasi maži laiveliai. Vyras taip pat užsiima laivyba. Jis teigė, kad tokio verslo idėja kilo prieš 20 metų.
„Jau treti metai, kai gyvenu ant Neries. Taip jau susiklostė, kad daugiau nei 20 metų keliavau po pasaulį. Su tuo buvo susijęs mano darbas. Tačiau vis tiek norėjau ilgam apsistoti Lietuvoje. Norėjau užsiimti veikla, kuri būtų įdomi man ir tuo pačiu reikalinga visuomenei. Todėl penkeriems metams išsinuomojau prieplauką. Nuo to viskas ir prasidėjo. Kilo mintis įrengti kavinukę, pritraukti mažus laivelius“, - sakė vyras.
Tačiau be verslo vystymo A. Kinas priverstas užsiimti kita veikla – šiukšlių rinkimu. Jis aiškino, kad į prieplauką kasdien atplaukia nemažai šiukšlių. Jas pašnekovas renka ne tik savo „valdose“, bet ir kitoje upės pusėje, kur vyksta laivyba.
Nepaisant to, jis pripažino, kad upės vandens kokybė yra gera. A. Kino iniciatyva buvo atlikti upės vandens laboratoriniai tyrimai, po kurių paaiškėjo, kad Neries vandens gerti nereikėtų, bet maudytis upėje galima drąsiai.
Rado automobilį ir kaukolę
Kaip bebūtų, alkoholio tara nėra kažkuo išskirtinis radinys. A. Kinas neseniai Neryje surado automobilį, o jį ištraukus buvo surasta ir žmogaus kaukolė. „Įspūdingiausi radiniai – lavonai ir automobiliai. Valakampių pirmame pliaže atsirado didžiulis verpetas. Aplenkdamas jį pastebėjau automobilio stogą. Galiausiai nutarėme jį iškelti. Tai laikėme metalo laužu, teršiančiu upę. Tačiau pamatėme, kad automobilis su valstybiniais numeriais. Ištraukus automobilį buvo surasta 2005 metais dingusio žmogaus kaukolė. Vandenyje kūnas labai greitai yra. Ir per 10 metų iš žmogaus kūno mažai kas liko. Kadangi toje vietoje yra ganėtinai didelė srovė, kaulai buvo išnešioti. Toje mašinoje, be kita ko, plaukiojo ir žuvys“, - šiurpiais neseniai vykusio įvykio prisiminimais dalinosi vyras.
Vis dėlto šiukšles iš upės traukiančiam vyrui atrodo, kad labiausiai upės pakrantes teršia žvejai. Jis mano, kad savivaldybė turėtų skirti lėšų pakrantės sutvarkymui.
„Krantinės nėra tvarkomos. Manau, kad labiausiai teršia žvejai. Dar ne visi supranta, kad reikia susitvarkyti. Manau, kad kaip tvarkomi parkai, taip turėtų būti tvarkomos ir upės pakrantės. Pastebėjau, kad Vilniaus miesto teritorijoje yra daugiausiai atliekų. Manau, kad reikėtų įrengti šiukšlių gaudykles“, - svarstė pašnekovas.
Taip pat, jo manymu, reikėtų geriau prižiūrėti ir farvaterį, kuriuo plaukia laivai. A. Kinas sakė, kad dabar jo būklė nėra gera, todėl labai dažnai sugadinami laivų sraigtai. „Plaukdami laivu niekada nesame tikri, kad nesudaužysime laivo sraigtų. Vasarą juos keičiame kartą per tris savaites. Vieno kaina – nuo 250 iki 300 litų. Vilniui nėra skiriamas prioritetas. Nemunu ir Kuršių mariomis labiau rūpinamasi“, - sakė vyras.
Vilniečio kortelę pritaikytų ir plaukimui laivu
„Turiu planų atgaivinti laivybą. Kartą plaukiau į Kernavę. Man tai pavyko, bet buvo sudaužyti du sraigtai. Tačiau tai nublanko prieš gamtos grožį. Įdomiausia laivyba būtų nuo Kernavės iki Nemenčinės. Būtų galima pasigrožėti Neries regioniniu parku, upės salomis. Tačiau tam reikia įrengti ir gerai prižiūrėti farvaterį. Kitais metais norime pradėti maršrutą, kuris driektųsi nuo Žirmūnų pėsčiųjų tilto iki Valakampių. Maršrutas truktų dvi valandas. Dabar vyksta diskusijos, ar vandens transporto priemonėmis galėtų naudotis žmonės, turintys vilniečio korteles. Tačiau laivų ir autobusų savikaina skiriasi. Reiktų išspręsti šį klausimą. Plaukti laivu daug brangiau nei važiuoti autobusu. Tačiau toks būdas turi labai daug privalumų“, - sakė A. Kinas.
Vidaus vandens kelių direkcijos Kelių ir hidrotechnikos statinių priežiūros tarnybos laikinasis viršininkas Algimantas Malinauskas GRYNAS.lt teigė, kad šiemet Vilniaus mieste tekančios Neries farvateris buvo prižiūrimas. Jo teigimu, laivybai trukdantys kliuviniai buvo šalinami.
„Šiais metais buvo šalinamos pavienės kliūtys, kurios trukdė laivybai. Farvateris buvo valomas atskirais etapais. Kartais nusekus upei išlysdavo akmenys. Ir jie būdavo pašalinami. Taip pat buvo šalinamos smėlio, dumblo sankaupos“, - kalbėjo pašnekovas.
Neryje ištraukiamos atliekos rodo, kad upė yra užteršta. O tuo pačiu demaskuojamas ir neigiamas žmonių polinkis šiukšlinti. Taigi Nerį valančių žmonių pavyzdys turėtų paskatinti žmones taip pat prisidėti prie aplinkos švarinimo.
