Lietuvoje ryškėja naujos tradicijos - žmonės ima suprasti, kiek daug prieglaudose gyvūnų, kuriems reikalinga pagalba. Vis daugiau žmonių nori pasiimti augintinį iš prieglaudos, užuot jį pirkę. Pirmą kartą Vilniaus prieglaudų istorijoje namus rado daugiau gyvūnų, nei buvo užmigdyta.
Gyvūnų globos organizacijos „Lesė“ vadovė Vesta Auškalnienė teigė, kad didžiąją dalį gyvūnų jų prieglaudose sudaro „gatvinukai“, kiek mažiau yra tokių, kuriuos atiduoda žmonės - priversti išvykti į užsienį ar dėl kitų priežasčių.
Pavasaris ir ruduo sėkmingiausi
„Labai daug gyvūnų yra išmetami į gatvę. Didžiausia problema, kad jie paliekami likimo valiai, dažniausiai nesterilizuoti. Jie intensyviai dauginasi, tad jų skaičius ženkliai išauga. Dabar mūsų globoje apie 200 gyvūnų. Katės sudaro didžiąją daugumą, jų yra apie 170, likusi dalis – šunys“, – kalbėjo V. Auškalnienė.
Ji patikino, kad pavasaris – kačiukų metas.
Žmonių abejingumas
V. Auškalnienė mano, kad žmonės, kurie išmeta į gatvę gyvūnus, dažnai mėgsta prisidengti priežastimis, kurios visiškai nepateisina jų blogo poelgio.
„Aš sakyčiau, kad tai yra žmonių neatsakomybė. Jie neįvertina, kad gyvūną reikia maitinti, gydyti, jeigu jis suserga, vedžioti. Skaudu, kai žmonės ima gyvūną kaip žaislą vaikui, vėliau jis nusibosta, tada juo bandoma atsikratyti“, – problemas vardino organizacijos vadovė.
V. Auškalnienė pabrėžė, kad, deja, tenka susidurti ir su itin žiauriais atvejais, kai nukenčia gyvūnai.
„Pasitaiko, kai gyvūnus palieka pririštus miškuose, kankina. Vieni prisidengia krize, kiti turi išvykti į užsienį, ypač jauni žmonės. Bet tai tikrai nėra tik šio ekonominio sunkmečio problema – ir seniau gyvūnai būdavo išmetami į gatvę, tad galima teigti, kad žmonėms tiesiog trūksta sąmoningumo, kultūros. Į gyvūną žiūrima kaip į daiktą: lyg jis neturėtų jausmų, emocijų“, – apie žmonių požiūrį kalbėjo V. Auškalnienė.
Neatiduoda bet kam
Pašnekovė pabrėžė, kad žmonėms, kurie nori įsigyti gyvūną iš prieglaudos, pateikiami tam tikri klausimai.
„Yra sudarytas specialus klausimynas. Klausiame, ar anksčiau laikė kokį gyvūną, kiek jis gyveno kartu, kokia jo baigtis ir t.t Nedovanojame gyvūnų „dovanoms“. Aišku, pasitaiko apgaulių. Visai neseniai buvo atvejis, kai žmonės ėmė šuniuką ir vėliau paaiškėjo, kad jis buvo kažkam „dovana“. Jis buvo padovanotas žmogui, kuriam ši „dovana“ pasirodė nereikalinga. Tada tarėmės, kad gyvūną grąžintų mums. Tokių atvejų pasitaiko, tačiau jie reti“, – konstatavo V. Auškalnienė.
Nori jaunų ir gražių
Gyvūnų globos organizacijos vadovė patvirtino, kad didžiausia problema, kurią patiria gyvūnas, atvežtas į prieglaudą, yra baimė. Jam reikia prisitaikyti prie naujos aplinkos.
„Sunkiau yra ne su jaunais, o vyresnio amžiaus gyvūnais, – tvirtino ji. – Žmonėms, kurie nori įsigyti vyresnio amžiaus gyvūną, reikia žinoti, kad tai gali pareikalauti daugiau laiko ir pastangų. Žinoma, mes matome, kaip gyvūnas būdamas prieglaudoje reaguoja į aplinką, koks jo charakteris, tad žmonėms patariame.“
V. Auškalnienės teigimu, viskas priklauso, kaip žmogus sugebės išsiauklėti gyvūną. Jos teigimu, tai reikalauja kantrybės, o ji ne visada geležinė.
„Nesakyčiau, kad žmonės bijo imti gyvūną iš prieglaudos. Tačiau žmonės nori mažo, gražaus gyvūno. Suaugusius gyvūnėlius ima rečiau, kadangi bijo, jog nesugebės išsiauklėti, priprasti. Tačiau mes visada patariame žmonėms, koks gyvūnas jam tiktų“, – konstatavo vadovė.
Valstybė nesirūpina
V. Auškalnienė mano, kad trūksta tokių prieglaudų, kuriose gyvūnai nebūtų migdomi. Jie turi būti prižiūrimi, mylimi.
„Norėtųsi, kad visi gyvūnai pakliūtų į tas gerąsias prieglaudas, tačiau mes tiesiog nebeturime vietos. Gyvūnų yra labai daug. Valstybė visai mūsų neremia, neprisideda. Mus išlaiko žmonių pervedamų 2 procentų pajamų mokesčio parama, pavienių žmonių aukos, įvairios įmonės paremia. Tai viskas“, – akcentavo organizacijos vadovė.
Vadovė mano, jeigu naujos redakcijos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas bus priimtas ir tinkamai funkcionuos, tada yra galimybė, kad pelno nesiekiančių organizacijų padėtis pagerės.
Rūpinasi geriau negu „Grinda“
„Bent jau Vilniuje „Grindos“ benamių gyvūnų sanitarinė tarnyba neturi intereso išsaugoti gyvūnus. Jei iš žmonių paimtas ar gatvėje sugautas gyvūnas per 14 dienų neranda senųjų ar naujų šeimininkų, paprastai jis yra užmigdomas“, – savo poziciją išsakė V. Auškalnienė.
Vadovės teigimu, finansinė parama leistų užtikrinti dar didesnei daliai gyvūnų geresnes sąlygas jų prieglaudose.
„Galima sakyti, kad viską lemia pinigai, – taip, gyvūnų daug, o lėšų trūksta, tačiau nueikite į „Grindą“, pasižiūrėkite kaip ten gyvena ir kaip prižiūrimi gyvūnai, o vėliau ateikite į mūsų prieglaudą. Skirtumas akivaizdus. Mes norime užtikrinti gyvūnų gerovę“, – apie susiklosčiusią situaciją kalbėjo Gyvūnų globos organizacijos „Lesė“ vadovė.
STATISTIKA (Lietuvos gyvūnų prieglaudų statistikos duomenis pateikė Gyvūnų globos organizacija „Lesė“)
Geros naujienos 2010:
- Pirmą kartą prieglaudų istorijoje Vilniuje rado namus daugiau gyvūnų nei buvo užmigdyta.
- Savo veiklą išplėtė savanoriškos organizacijos „SOS gyvūnai“ ir LGGD Vilniaus skyrius (Vilniuje), „Lesė“ (Kaune).
- Pradėjo veiklą 4 organizacijos „Penkta koja“ (Kaunas), Panevėžio gyv. globos draugija ir „Kaštonė“ (Panevėžys), „Mindraja“ (Marijampolė).
- Išaugo prieglaudų finansuotų sterilizacijų skaičius Vilniuje ir Kaune (LGGD Vilniaus skyrius ir „Lesė“).
Blogos naujienos 2010:
- Daugelyje miestų vis dar užmigdoma daugiau nei pusė gyvūnų (žinomi miestai - Klaipėda, Panevėžys, Ukmergė, Alytus, Mažeikiai, Jurbarkas ir kiti).
- Kai kuriose savivaldybėse gyvūnai vis dar žudomi nesilaikant LR numatytos tvarkos (žinomi gyvūnų šaudymo atvejai - Ukmergėje ir Molėtuose).
- Dalis savivaldybių apie benamių gyvūnų kontrolę duomenų neteikia. Tikėtina, kad ten užmigdomi visi gyvūnai.
