Kaitrinės elektros lemputės iš ES rinkos šalinamos nuo praėjusių metų. Šitaip nuspręsta gyventojus pastūmėti rinktis taupesnius šviesos šaltinius. Šiuo metu į prekybos vietas nebetiekiamos 75 vatų ir galingesnės kaitrinės lemputės, o dar per dvejus metus jų numatyta atsisakyti visiškai.
Tokia tvarka galioja ir Lietuvai, tačiau, pasak prekybininkų, šalies gyventojai tradicines lemputes pamiršta nenoriai.
„Kaitrinių lempučių, kuriomis vis dar galima prekiauti, pardavimai yra žymiai didesni nei taupiųjų lempučių“, - sako Valdas Lopeta, prekybos tinklo „Iki“ atstovas spaudai. Anot jo, pernai išėmus iš prekybos didžiausio galingumo - 100 vatų ir galingesnes - kaitrines lemputes, pirkėjai perėjo ne prie to paties stiprumo ekonomiškų lempučių, o liko prie kaitrinių, tik jau mažesnio galingumo.
Tokios lemputės yra pastebimai pigesnės, bet laikomos netaupiomis, nes šviesa paverčia vos nuo 5 iki 15 proc. sunaudojamos elektros energijos. Kita dalis paverčiama šiluma. Tačiau būtent dėl to vienas Vokietijos inžinierius išsiaiškino galįs jas pardavinėti kaip šildiklius.
Pirmieji 4 tūkst. po 1,69 euro (5,84 lito) įkainotų lempučių, atgabentų iš Kinijos, internetu išparduotos per tris dienas. Kitą siuntą pasiūlyti pažadėta pasibaigus lapkričiui.
Prižiūri kiekviena valstybė
Natalija Kazlauskienė, Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovė, komentuoja, kad prižiūrėti rinką dėl kaitrinių lempučių prekybos pavesta kiekvienai valstybei narei. „Pagal reglamentą, jų institucijos turėtų nusiųsti reikalavimą nutraukti prekybą“, - sako ji.
Anot N. Kazlauskienės, prekybos atvejį Vokietijoje jau aiškinasi Šiaurės Reino-Vestfalijos rinkos priežiūros institucijos, kurios perdavė bylą savo teisės skyriui, besirengiančiam imtis veiksmų. (EK) atstovybės Lietuvoje vadovės aiškinimu, kaitrinės lemputės, nors ir pervadintos, nėra laikomos nauju produktu ir jų tiekimas į rinką vis tiek prieštarauja ES teisės normoms.
S. Rotthaeuseris tuo metu laikosi nuomonės, jog ES teisė „lemputę“ apibrėžia kaip įrengimą šviesai skleisti, todėl prietaisui, kuris daugiausia gamina šilumą, draudimai negalioja. Jis aiškina, jog pradėta prekyba kaitrinėmis lemputėmis yra „pasipriešinimas teisinėms normoms, kurios taikomos neatsižvelgiant į demokratinius ir parlamentinius procesus“ ir tegia po 30 euro centų nuo kiekvienos parduotos lempelės skirsiantis atogrąžų miškams išsaugoti, nes tai neva yra geresnis būdas saugoti aplinką, nei taupiosios lemputės, turinčios gyvsidabrio.
Pigesnė ir kelia sentimentų
ES tikisi, jog atsisakant kaitrinių lempučių bus sutaupoma elektros, lėšų, o į atmosferą kasmet bus išmetama bent 15 mln. tonų mažiau anglies dvideginio.
Viena kokybiška taupioji elektros lemputė gali degti iki 8 tūkst. valandų ir per savo veikimo laikotarpį sutaupyti 60 eurų, o anglies dvideginio emisijas sumažinti 400 kilogramų.
Tačiau parduotuvių lentynose fluorescencinių ar diodinių lempučių pardavimo kaina išlieka pastebimai didesnė nei kaitrinių ir ne visi skuba į jas „investuoti“.
Skeptikai taip pat kritkuoja neromantišką balsvą ar melsvą dalies taupiųjų lempučių skleidžiamą šviesą, bei tai, jog jas sunku utilizuoti – dėl sudėtyje esančių pavojingų cheminių medžiagų išmesti į bendrą šiukšlių konteinerį negalima, o tai vartotojams sudaro keblumų.
Be to, ekonomiškos lemputės visu stiprumu gali įsižiebti ne iš karto, todėl patalpa kurį laiką būna nepakankamai apšviesta. Įsižiebimo trukmė dar pailgėja, jei patalpoje šaltesnis oras.
