Ekspertai perspėja, kad atliekų išvežimas gali brangti tris kartus. Negana to, už vangų atliekų rūšiavimą Lietuvai nuo kitų metų gresia ES sankcijos, o atliekų tvarkymo sistema - tarsi nepajudinama siena. Tik atkaklių ir užsispyrusių piliečių dėka įvyksta pokyčiai: Vilniuje daugiabučio gyventojai sugebėjo išsiderėti keturis kartus mažesnius mokesčius, o panevėžiečiai pradėjo eksperimentą - gyventojams už išrūšiuotas atliekas pradėti mokėti pinigai. Tokios problemos ir gerieji pavyzdžiai išsakyti rugsėjo 27-28 dienomis Druskininkuose vykstančiame Atliekų tvarkymo forume.
Keliasdešimt konferencijos dalyvių turėjo galimybę išgirsti skirtinguose miestuose gyvenančių gyventojų nuomones apie atliekų tvarkymo sistemą. Su jais iš konferencijos salės buvo susisiekta tiesioginiu skambučiu.
Skirtingo amžiaus, specialybių gyventojai žėrė kritikos ir pabrėžė, ką pirmiausia šioje sistemoje, į kurios tobulinimą jau investuota apie 1 milijardas litų, reikėtų keisti.
Problemos atsimuša į „tokia tvarka“ sieną
Pirmasis pašnekovas, ponas Vaclovas turi gyvenamuosius namus Vilniuje ir Alytaus regione. Žinoma, jis turi mokėti už abiejų namų šiukšlių išvežimą.
„Esu privačių namų savininkas ir galiu skirti šiek tiek savo asmeninio laiko atliekų tvarkymo problemoms spręsti. Tą ir bandžiau daryti. Po to, kai atliekų tvarkymo specialistai įtikino vyriausybę ir visuomenę, kad „Teršėjas moka“, šiandien Lietuvoje jis iš tiesų MOKA, - dalinosi savo nuomone dviejų namų savininkas. - Tačiau sistema susikūrė tokia, kad vartotojas teršia nepriklausomai nuo to, ar jis teršia, ar neteršia, be to, nepriklausomai nuo to, kiek jis teršia. Nesinori skųstis, kad Lietuvoje viskas blogai. Nesame nei Vokietija, nei Italija, tačiau pagal atsižvelgimo į klientą/vartotoją lygį dar vis gyvename laukinio kapitalizmo sąlygomis.
Visa sistema pasibaigia sutartimis tarp vartotojo ir kompanijų (atliekų vežėjų, red. past.), laimėjusių sutartis. Jei kyla kokių nors problemų, šios srities valdininkai savo kompetenciją pademonstruoja žodžiais „tokia yra tvarka“. Alytaus rajone konkursą laimėjusi bendrovė kaimo keliukais važinėja 6-7 tonų šiukšliavežėmis. Jie tiesiog laužo kelius. Kreipiausi dėl to – atsakymas: „tokia tvarka“.
Bandymas sutartį su atliekų vežėjais koreguoti, pono Vaclovo teigimu, „sveiko proto linkme“ - tarsi mėginimas užristi į kalną Sizifo akmenį. Atliekų vežėjai net neskaitę sutarties vadovaujasi bendromis visiems taikomomis taisyklėmis.
Po vežėjo pakeitimo - keturiskart mažesnės sąskaitos
O kaip atrodo šios bene visai Lietuvai vienodos sutartys su atliekų vežėjais?
„Vežėjas atsako, kad atliekos būtų išvežtos. Vartotojui tenka baudos už neapmokėtas sąskaitas, grasinimai teismais, delspinigiai ir kita. Vežėjui – kad tik atliekos būtų išvežtos. Daugiau už nieką. Gyventojai daug moka už faktiškai neatliekamas funkcijas. Manau, visiems reiktų atsisukti į vartotoją. Yra daug smulkių vartotojų ir jų niekas neatstovauja. Tokia yra šiandien situacija“, - savo nuomonę pabaigė vilnietis.
Žvėryne, Vilniuje gyvenantis jaunas teisininkas Paulius Markevičius yra savo daugiabučio namo vicepirmininkas. Užsispyrusiems Žvėryno gyventojams pavyko atsikratyti jiems priskirto atliekų vežėjo ir keturis kartus sumažinti išlaidas už šiukšlių vežimą įsirengus rakinamą šiukšlių konteinerį.
„Patys susiradome atskirą atliekų vežėją, kuris išrašo kiekvienam butui atskirą sąskaitą. Įrengėme rakinamus konteinerius. Sutarėme su atliekų vežėju, kad kiekvienam butui būtų išrašyta atskira sąskaita, - dėsto P. Markevičius. - Ši paslauga niekuo nesiskiria nuo elektros, šilumos tiekimo paslaugų. Kas dėtųsi, jei namas gautų bendrą sąskaitą už elektrą? O dar geriau – už šildymą? Visų namo gyventojų sąnaudos yra labai individualios. Dauguma atliekų vežėjų dėl tokios problemos nesileidžia į kalbas. Jie reikalauja tarpininko. „Mes jums išrašysime sąskaitas, tada jau tarp savęs išsidalinkite“. Dėl tarpininkų – administratorių šiukšlių išvežimo paslauga gerokai brangsta! Tik viena įmonė Vilniuje sutiko išrašyti atskiras sąskaitas butams. Dėl šio paprasto pokyčio atliekų vežimo kaina namui sumažėjo nuo 1000 litų iki 250 litų per mėnesį. Įrengėme rakinamą konteinerį kiekvienas butas turi raktą šiam konteineriui. Nebeliko stambiagabaričių arba bešeimininkių atliekų, kurių kilmės anksčiau niekas nežinodavo. Pačių atliekų sumažėjo 4 kartus.“
Atliekų vežėjų sostinėje mažėja
Paulius Markevičius kalba atvirai – atsisakius jo nuomone savivaldybės proteguojamos ir „Rubikon“ verslo grupei priklausančios atliekų vežėjos paslaugų, savivaldybės atstovai buvo nepatenkinti.
„Galiausiai mes kreipėmės į Seimo kontrolę ir mūsų namą paliko ramybėje. Tik viena bėda – tą vienintelį mūsų nepriklausomą atliekų vežėją nusipirko „Rubikon“! Kol kas vežimo tarifai ir vežimo sąlygos nesikeičia. Bet žinau iš kitų namų patirties, kad individualias sąskaitas išrašantį vežėją rasti labai sunku“, - nerimavo teisininkas.
Jaunas vyras mano, kad pagrindinė problema, jog vežėjai visuomet nori išrašyti namui bendrą sąskaitą, o tada jo gyventojai gali aiškintis ir dalintis šį mokestį. Nors Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisyklėse yra nuostata, neva sutartis sudaroma individualiai su kiekvienu butu. Tačiau tarpininku tampa namo administratorius, kuris iš tiesų sudaro bendras sutartis su visu namu, o gal ir rajonu. Daugybei namų ir gyventojų – gal netgi ištisų savivaldybių - mokestis išdalinamas lygiomis dalimis, o tikslesni išmetamų šiukšlių kiekiai neapskaičiuojami. Žmonėms tuomet nelieka jokių paskatų nei rūšiuoti, nei kitaip tvarkytis. Gausybė bešeimininkių atliekų yra priskiriamos gyventojams, įskaičiuojamos į tą konteinerį, prie kurio yra randamos.
„Tai yra neteisinga. Mes tokią problemą išsprendėme, tačiau kitiems namams yra labai sunku. Kiekvienas butas nori sumokėti savo sąskaitą ir gyventi ramia galva,“ - patirtimi dalijosi Žvėryno daugiabučio gyventojas.
Už rūšiavimą Panevėžio daugiabučiui bus mokama
Aktyvi panevėžietė mokytoja Birutė Valkiūnienė netgi apdovanota už savo gyvenamo daugiabučio modernizavimo projekto įgyvendinimą. 36 butus turinčiame name gyvena vos trys dirbančių asmenų turinčios šeimos. Visi kiti – studentai, pensininkai, socialiai remtini. Namas buvo iš esmės renovuotas, kardinaliai suremontuotas stogas, sumažinti šildymo kaštai ir ant namo stogo netgi įrengti saulės kolektoriai karštam vandeniui ruošti. Apie tai GRYNAS.lt jau rašė kalbindamas daugiabučių bendrijų pirmininkus.
„Patys visko norėjom ir pasidarėm. Niekieno neverčiau. Norim būti savo name šeimininkai, - ryžtingai pokalbį pradėjo namo bendrijos pirmininkė. - Susirinkime su „Darom“ vadovu Karoliu Sargūnu kalbėjomės su žmonėmis ir nutarėme imtis veiksmų, kad viską, ką iki šiol suvokėme kaip šiukšles, kad visa tai pradėtume reguliuoti ir tikrųjų šiukšlių liktų kuo mažiau. Atėmę iš bendro šiukšlių kiekio tai, kas yra atliekos, už jų išvežimą nemokėsime, gausime truputį pinigų iš antrinių atliekų vežėjų“, - pasakojo moteris.
Panevėžyje pradėtas įgyvendinti daugiabučių namų eksperimentas, kai už išrūšiuotas antrines žaliavas gyventojams yra mokami pinigai. Antrines žaliavas superka bendrovė „Antraža“, jos atstovai patys atvyksta iki namo ir surenka gyventojų sukauptas antrines žaliavas. Jei eksperimentas pavyks, gyventojai galės papildomai derėtis su komunaliniu atliekų vežėju dėl mokesčio sumažinimo. Įmonei „Panevėžio autotransportas“, vežančiai komunalines atliekas, gyventojai nori įrodyti, jog išrūšiavus atliekų kiekvienas gyventojas išmeta mažiau, todėl logiška būtų sumažinti jiems mokesčius.
Po modernizacijos senjorai pasiruošę ir rūšiuoti
B. Valkiūnienė teigė, jog namas sudarys sutartis su keliomis vežėjų bendrovėmis – vieni rūpinsis bendromis atliekomis, kiti – išrūšiuotomis. Tokią iš pirmo žvilgsnio sudėtingą sistemą B. Valkiūnienė lygina su apsipirkimu – kodėl privaloma viską pirkti viename prekybos tinkle? Iš vienos bendrovės bus gaunamos lėšos už išrūšiuotas antrines žaliavas, kitiems – mokama už šiukšlių išvežimą.
Išrūšiuotos antrinės žaliavos bus kaupiamos namo rūsyje, kur gyventojai atrado laisvos ir niekam nenaudojamos vietos. Bendrovė šias žaliavas atvažiuos ir paims.
„Tokiu būdu būsime labiau ekologiški, sąmoningesni, žalesni ir reguliuosime savo išlaidas. Šiukšlių išvežimas gali brangti, tai gal jau dabar imamės kokių nors veiksmų, kad sau palengvintume mokesčių naštą?, - svarstė moteris. - Jau po renovacijos žmonės ėmė jaustis žmonėmis: gyvena šiltai, moka nedaug ir dingo poreikis senyvam žmogui ieškoti mažesnio buto. 60 -ies kvadratų bute gyvenanti pensininkė moka mažiau, nei jos vienmetė vieno kambario bute. Kai kuriuos užmirštuosius artimieji prisiminė tik po renovacijos, nes jų butas tapo aukso vertės. Tai jau nebe avarinis namas. Senjorai atkuto ir ruošiasi labai kruopščiai išrūšiuoti ir sutvarkyti savo atliekas.“
Paskutiniu metu - tuntai skundų dėl šiukšlių išvežimo
Lietuvos nacionalinės vartotojų konfederacijos valdybos narys Mykolas Okulič-Kazarinas pridūrė, jog pastarieji metai buvo skundų dėl šiukšlių išvežimo bumas.
Gyventojai skundėsi, jog šalia jų vasarojimui skirtų sodybų priverstinai pastatomi konteineriai ir atsiunčiamos sąskaitos už šiukšlių išvežimą, net tuomet, kai sodyboje niekas negyvena. Dažnai skundžiamasi ir dėl mokesčio skaičiavimo tvarkos – didelių butų savininkai, ypač senyvo amžiaus žmonės, gyvendami vieni turi mokėti gerokai didesnius mokesčius, nei mažame butuke susispietę studentai ar daugiavaikė šeima.
Kita skundų tema – kur dingo rūšiavimo konteineriai. Jau įpratus rūšiuoti konteinerių nebelieka įvairiuose Lietuvos miestuose.
„Savivaldybės atsakymas: „Laikomės tvarkos“. Ant tam tikro kiekio gyventojų turėtų būti vienas konteineris. Pvz. Paupio gatvė Vilniuje yra gana atskirta nuo kitų ir iki artimiausių rūšiavimo konteinerių gana yra ilgas kelias. Didesniam kiekiui konteinerių nėra pinigų. Tačiau tame rajone yra penki buitinių atliekų konteineriai...“ - problemas įžvelgė Mykolas Okulič – Kazarinas.
Rūšiavimas - kaip draudimas ar važiavimas autobusu...
Vartotojų teisių atstovas iškėlė idėją statyti bendrus trijų antrinių žaliavų konteinerius – vežėjai vis tiek jų turinį smulkiau išskirsto rūšiavimo linijose, o tokiu būdu būtų sutaupyta lėšų šias žaliavas išvežant ir galbūt išdygtų daugiau tokių konteinerių.
„Dar žmonės sako: ką man duos, kad išrūšiuosiu? Reikia suvokti, kad tai visų bendras reikalas. Kaip koks privalomasis vairuotojų draudimas. Arba kaip važiavimas autobusu – niekas neskaičiuoja, kas ilgiau pasėdėjo ant kėdės ar kiek stotelių pravažiavo. Tai – visų bendras reikalas“, - savo pranešimą pabaigė Lietuvos nacionalinės vartotojų konfederacijos valdybos narys pridūręs, kad rūšiavimo aktualijos ir kylančios problemos turėtų būti rodomos per visuomeninio kanalo (LRT, - red. past.) vakaro žinias.
