„Aišku, būtų daug paprasčiau nuėjus į parduotuvę nusipirkti kokių chemikalų nei terliotis gaminant augalinius raugalus. Tačiau natūralios priemonės mažiau kenkia ir aplinkai, ir pačiam žemdirbiui”, – sako 38 metų anykštėnė Neringa Matulionienė. Vadybininke dirbanti moteris jokių su žemės ūkiu susijusių mokslų nebaigė, tačiau per beveik dešimtmetį daržininkavimo sukaupė nemažai praktinių žinių.
Moters teigimu, chemikalai gal ir greičiau duoda norimą efektą, tačiau neretai sunaikina ne tik kenkėjus, bet ir visa, kas gyva, tarp jų ir augalų pagalbininkus. Aišku, didelį daržą natūraliomis priemonėmis apsaugoti būtų sudėtinga ir užimtų pernelyg daug laiko, tačiau keletą arų tokiu būdu prižiūrėti įmanoma.
Pavyzdžiui, saugodama bulves nuo kolorado, daržininkė taiko net kelis būdus. Jau sudygusias bulves ji nuolatos mulčiuoja žole. Moteris pastebėjo, kad šiemet kolorado vabalai pirmiausia užpuolė tas bulves, kurias pradėjo mulčiuoti vėliausiai, nes buvo pristigusi nupjautos žolės.
Būdas išauginti sveikas morkas – sėti lysvėje maišant su svogūnais. Pasirodo, morkinėms muselėms nepatinka svogūnų kvapas, o pastarųjų dėl morkų artimos kaiminystės nepuola svogūninės muselės.
Nuo amarų į vaismedžius prinešančių skruzdžių galima gintis jų kamienus apvyniojant lipnia juosta (lipnia puse į viršų).
Kiaušinių lukštai tiks kovojant su ne vienu kenkėju. Jei beveik sveikus baltus kiaušinių lukštus užkabinsite ant pagaliukų, įbestų tarp kopūstų, atbaidysite kopūstinius drugius. Susmulkintų lukštų pabarstę apie augalus, sustabdysite sraigių ir šliužų atakas. O iš sutrintų lukštų ir aliejaus padaryti „kukuliai” taps mirtinu skanėstu kurkliams, tarsi su žirklėmis nukarpantiems augalus.
Parduotuvėje nupirktų trąšų anykštėnė savo darže nenaudoja. Ji verčiau užraugia žolių raugo. Daug naudingųjų medžiagų yra dilgėlėse, asiūkliuose, bitkrėslėse, tačiau tinka ir balandos bei žliūgės, rašo „Lietuvos rytas“.
