Geologai sutinka, kad žmonių palaikų kapinės yra taršos šaltinis. Tačiau taršą skleidžia ir gyvūnų laidojimo vietos. Kaip tik todėl nugaišusius augintinius galima laidoti tik tam skirtose vietose, kuriose pasirūpinta, kad laidojant gyvūnus aplinkai kiltų kuo mažesnis pavojus. Tačiau ne visi laikosi nustatytos tvarkos.
Siūlo prašyti draugų pagalbos
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo pavaduotoja Rasa Sirutkaitytė teigė, kad mirusio gyvūno tiesiog gamtoje laidoti negalima.
„Savivaldybėms numatyta galimybė steigti gyvūnų augintinių kapines ir organizuoti tokių kapinių priežiūrą. Tokia galimybe pasinaudota pvz. Vilniaus miesto savivaldybėje, kur dėl didelio daugiabučiuose gyvenančių asmenų laikomų augintinių skaičiaus išryškėjo ne vietoje laidojamų gyvūnų augintinių problema“, - pasakojo R. Sirutkaitytė.
Specialistė davė patarimą tiems, kurių mieste nėra gyvūnų kapinių ir kurie neturi nuosavos žemės.
„Neturint nuosavos valdos mieste, galima sutarti su giminėmis, draugais ar pažįstamais ir gyvūną palaidoti jų valdoje (pvz. sodo sklype). Be to, galima būtų kreiptis į veterinarijos gydyklas, ar kitas šalutinius gyvūninius produktus tvarkančias įmones, turinčias teisę surinkti gyvūnų gaišenas (pvz. kai kurie gyvūnų globos namai), ir perduoti ją tolesniam tvarkymui.“, - kalbėjo R. Sirutkaitytė.
Legalios ir nelegalios kapinės
Vilniuje yra dvi: legalios ir nelegalios gyvūnų kapinės. Anksčiau vilniečiai nelegaliai savo augintinius laidojo kapinaitėse netoli televizijos bokšto, tačiau šios kapinės, anot savivaldybės atstovų, gadino estetinį vaizdą.
Kaip GRYNAS.lt anksčiau teigė Vilniaus miesto savivaldybės Komunalinio ūkio poskyrio vedėjas Saulius Valickas, naujomis gyvūnų kapinėmis naudojasi vis daugiau miestiečių. O savivaldybė kapinėmis rūpinasi pagal išgales: sodina medelius, pjauna žolę.
Vis dėlto gyvūnų mylėtojai legaliose kapinėse pastebi nemažai problemų, todėl dauguma miestiečių vis ieško, kur kitur palaidoti savo augintinius. Į kapines be nuosavo automobilio dauguma vykti nesiryžtų, o kelio kokybė paverčia kelionę ne iš lengvųjų.
Pasitinka duobėti privažiavimai ir purvynas
Gyvūnų prieglaudos „Lesė“ Vilniuje vadovė Vesta Auškalnienė teigė, kad kapinių situacija ilgą laiką nesikeičia. Kiekvieną atvažiavusį ten pasitinka duobėti keliai ir purvynas.
Anot pašnekovės, valstybė neieško sprendimo būdų, o žmonėms, kurių mieste nėra gyvūnų kapinių, lieka nedaug galimybių: „Kiti po obelimi pasikasa kokiam sode. Žinau, kad negalima gyvūno laidoti miške, tai yra nelegalu, žmogus už tai gali būti ir nubaustas. Turbūt, kad valstybė neieško sprendimo būdų, kaip padėti žmonėms.“
„Gaišena“ ar „šeimos narys“?
Kai kurie žmonės piktinasi, kad augintiniai daugumai tapo svarbesni už kitus šeimos narius, o gyvūnų kapinių apskritai neturėtų būti, nes kapinės skirtos žmonėms. Formaliu požiūriu augintinio palaikai vadinami „gaišena“, tačiau laidojamo šeimos nario greičiausiai taip nevadintume.
Psichoterapeutas Olegas Lapinas GRYNAS.lt yra patikinęs, kad gyvūnas šiais laikais yra pakeitęs savo funkciją.
Anot jo, mes gyvename tokioje visuomenėje, kurioje trūksta gyvybės: „Jeigu gyvūnų kapinaitėse daugiau antkapių, tai byloja, kad šeimose reikia daugiau gyvybės. Atsiranda poreikis kažkuo rūpintis, mylėti, turėti artimą sielą. Juk tam ir skirti antkapiai – jie daromi gyviems, mums prisiminti, o ne mirusiems.“
Kaip su gyvūnais atsisveikina pasaulis?
Vienos didžiausių pasaulyje naminių gyvūnų kapinės yra Niujorke, Jungtinėse Valstijose, jos įkurtos 1896 metais, o dabar ten palaidota daugiau nei 70 tūkstančių gyvūnų.
Pastarosiose kapinėse palaidoti ne tik įprasti augintiniai – šunys ir katės. Ten ilsisi ir žuvytės, vorai, gyvatės, vėžliai ir netgi liūtai.
Daugelyje Europos šalių gyvūnų laidojimas yra panašus verslas į žmonių laidojimą. Pavyzdžiui, Italijoje galima ne tik be jokių papildomų rūpesčių palaidoti savo augintinį, bet ir jį pašarvoti.
Kryžiai ant gyvūnų kapų įprastai nekabinami, tačiau jeigu gyvūnas buvo krikštytas, tai daryti galima. Gyvūnai krikštijami Italijoje ir Vokietijoje.
