Kaip rašo portalas inhabitat.com., potencialios ateities namų formos varijuoja nuo senovinių molio olų iki kosminius erdvėlaivius primenančių namų. Vienos dizaino formos yra perspektyvesnės nei kitos, tačiau „The Big Deal“ komanda atrinko penkias architektų idėjas, vertas atidesnio žvilgsnio.
Pasyvūs saulės namai
Užuot naudojus saulės baterijas ar kolektorius, kuriais dengiamas namo stogas, architektai siūlo taip projektuoti namus, kad visas namas galėtų būti pasyvus saulės energijos šaltinis. Dažniausia tokie namai statomi ant storo betono pamato ir turi didelius, į pietus suprojektuotus trigubo stiklo langus.
Privalumai: naudoja 10 proc. energijos, kuri naudojama įprastuose namuose; vasarą namas išlaiko viduje vėsą, o žiemą – šilumą; palyginti maži tokio namo statybos kaštai ir nereikia atskirai įrenginėti saulės kolektorių.
Trūkumai: gali reikėti papildomo šildymo, ypač žiemos mėnesiais; gali būti sudėtinga pritaikyti tokią sistemą namams, kurie jau yra pastatyti; reikalingi papildomi moksliniai tyrimai, kaip teisingai tokius namus reikėtų statyti.
Žemės prieglobsčio namai
Tokiuose namuose samanomis uždengiamos namo sienos arba ir stogas, kartais dalis tokių namų yra po žeme, po gruntu. Tokie namai gali būti statomi ant šlaito. Būtent gruntas tarnauja kaip namo apšiltinimas, šiluminė energija gaunama saulei įšildžius gruntą. Prieš apgobiant žemės patalu, namai statomi iš vandeniui atsparių medžiagų.
Privalumai: tokie namai pasižymi labai gera garso izoliacija bei atsparumu skersvėjams; namo temperatūrą reguliuoja pats dirvožemis, todėl reikia tik nedaug papildomos šilumos arba vėsinimo; reikalauja labai mažai priežiūros ir puikiai susilieja su kraštovaizdžiu.
Trūkumai: brangi statyba; gali kilti problemų dėl vandens kondensacijos ar nuotekio; namo viduje mažai natūralios šviesos.
Šiaudiniai namai
Tokie namai statyti nuo senovės, tačiau ne veltui sakoma, kad naujas yra senas geras. Šiaudiniai namai yra palyginti pigūs, tvirti, gerai šilumą išlaikantys, taigi kone idealūs. Šiaudų pluoštas gali būti naudojamas tiek stogui uždengti, tiek naudoti kaip izoliacinę medžiagą sienoms, padedančią jas sutvirtinti.
Privalumai: minimalios šildymo ir vėsinimo išlaidos; palyginti pigi statyba; šiaudų pluoštas gerai sugeria garsą, taigi namas turi gerą garso izoliaciją.
Trūkumai: netinkami drėgno klimato kraštams, šiaudai gali pradėti pūti nuo drėgmės pertekliaus; sudėtinga gauti leidimus statyboms.
Maišai, pripildyti molio, yra sudedami tam tikrais sluoksniais vienas ant kito suformuojant tam tikrą urvo formą. Nors tvirtumui kaip ir nereikalingos papildomos konstrukcijos, modernūs architektai šiais laikais naudoja spygliuotą vielą, kuria sutvirtina maišus. Žemės paviršius veikia kaip šildymo šaltinis, sulaikantis šilumą namo viduje. Vis dėlto tokie namai rekomenduojami tik šilto klimato šalims.
Privalumai: žaliavos namų statybai pigios ir biodegraduojančios; namai turi natūralų šildymo šaltinį – šilumą sulaikantį žemės paviršių; ganėtinai paprasta pastatyti.
Trūkumai: pradėjus statybas, tai daroma greitai ir intensyviai, todėl reikalingas atitinkamas kiekis žmonių ir griežtas darbų planavimas; šaltesnio klimato šalyse tokiems namams reikėtų papildomo šildymo.
Kosminį erdvėlaivį primenantis namas
Tokie namai statomi iš kiek įmanoma daugiau natūralių ir perdirbamų medžiagų - pradedant automobilių padangomis ir baigiant stiklo buteliais. Jiems paprastai įdiegiamos sistemos, padedančios savarankiškai apsirūpinti reikiama šiluma, vandeniu ir t.t. Šiems namams projektuoti architektai paprastai naudoja keletą technikų – tiek gali apgobti samanų paviršiumi, padarant namą kone požeminiu, tiek naudojama pasyvaus saulės namo konstrukcija ir pan. Kitaip tariant, šių namų pagrindinė idėja - kuo labiau juos padaryti aplinkai draugiškus.
Privalumai: tokiems namams visiškai nereikia papildomų energijos išteklių, jie viską pasigamina patys, visos susidarančios atliekos (lietaus vanduo, kanalizacijos vanduo) panaudojamas pakartotinai; dėl specialios konstrukcijos name niekada netrūksta natūralios šviesos.
Trūkumai: brangu pastatyti; drėgno klimato šalyse gali tokia statyba būti netinkama ir kelti daug problemų; karšto klimato juostose namui gali trūkti vandens išteklių.
Architektas: darnius sprendimus ne visada pavyksta įgyvendinti
Architektas Justas Ingelevičius sako, kad Lietuvoje šiuo metu darni statyba yra daugiau plaukimas prieš srovę. Klientams stengiamasi pasiūlyti kuo daugiau darnių sprendimų, tačiau ne visada pavyksta juos įgyvendinti.
„Tai užsakovai skeptiškai žiūri, tai kokio sertifikato pritrūksta, kad galėtum suderinti projektą“, - paaiškina architektas.
Jo teigimu, ateityje tikrai padėtis gerės, nes būsime priversti mąstyti plačiau: t.y. vertinti ne tik siaurą aspektą, kaip, pavyzdžiui, statybos kaina ar eksploatacijos kaštai, bet ir visą pastato gyvavimo ciklą nuo projektavimo, statybų iki nugriovimo.
Paklaustas, kuris iš užsienio architektų siūlomų penkių ateities namų variantų, būtų perspektyviausias Lietuvai, J. Ingelevičius svarstė, kad tai, ko gero, būtų šiaudiniai namai.
„Tai lanksčiausia sistema - galima statyti tiek individualius namus, tiek daugiabučius, mokyklas, universitetus, kitus pastatus. Tokių namų pavyzdžių turime ir Lietuvoje. Didesnių pastatų pavyzdžius pateikia Didžiosios Britanijos kompanija „Modcell“, gaminanti šiaudinius skydus.
Anot J. Ingelevičiaus, nors anksčiau iš tiesų buvo sunku gauti leidimą šiaudinių namų statyboms, dabar Lietuvoje tvarkingai priduodami net tie šiaudiniai namai, kurie savo rankomis statyti. O apie gamykloje gaminamus šiaudinius panelius net tokių klausimų nekyla, nes yra visi sertifikatai patvirtinantys, kad sienos nedega, turi puikias šilumines ir kitas savybes.
„Gal tik problema, kad viena gamykla tikrai neaprūpins visos Lietuvos. Ir proveržio šioje srityje nebus, kol kiekviename regione nebus po kelias tokias gamyklėles. Tokių gamyklų steigimas taip pat skatintų regionų ekonomiką. Dabar yra paradoksali situacija - importuojame daug nekokybiškų statybinių medžiagų, kurios pastato gyvavimo pabaigoje virsta kalnu nepanaudojamų atliekų, kai tuo tarpu šiaudai - tokia puiki vietinė medžiaga - nepanaudojami“, - sakė architektas.
Ką įdomaus siūlo lietuviai?
2012 metais lietuvis architektas Laurynas Žakevičius konkursui „Mano EKOnamai‘12” pateikė projekto idėją, kaip namo šildymui galima panaudoti kompostą. Architekto sumanymas buvo toks: namą įrengti su velėniniu stogu ir jame palikti ertmes, išeinančias iš komposto konteinerių. Šildymui reikiamą žaliavą galima gamintis tiesiog kieme pjaunant žolę, ją kaupiant specialiuose konteineriuose. Komposto konteinerių sistema name veikia kaip krosnelė - šildo namo sienas. Architektas padarė skaičiavimus, kad kompostas apie 4-5 mėnesius gali duoti apie 35 laipsnius šilumos.
2013 metais, tikrąja to žodžio prasme, po velėna namą pasiūlė pakišti trys jaunos architektės: Jevgenija Dedok, Simona Kazakauskaitė ir Rūta Tutkutė-Mikalauskienė. Jos iškėlė idėją, kad gruntas gali būti pačia geriausia šilumos izoliacine medžiaga, todėl namą suprojektavo po kalva. Ne tik stogas, tačiau ir visos trys namo sienos buvo pakastos po kalva. Palikta tik viena siena, kurią veikia išorės klimatas. Prieš gyvenamąjį pastatą dar įrengta įstiklinta terasa, kuri padeda dar labiau sumažinti šilumos nuostolius.
Inžinieriai-architektai Dominykas Marcinonis ir Sigita Martinkienė suprojektavo namą ant Zarasaičio ežero kranto, išnaudojant buvusios senos vilos pamatus. Šio namo projektui architektai pasiūlė net tris šildymo sistemas, viena jų yra labai moderni. Tai geoterminis šildymas, kuriam naudojamas ne koks nors gręžinys arba vandens telkinys, o speciali įrengta ledo talpa. Iškasama 10 kubinių metrų duobė šalia namo, į ją įleidžiamas betoninis žiedas, jame sumontuojami vamzdeliai, kuriuose cirkuliuoja neužšąlantis skystis ir paskui visa ta talpa užpilama vandeniu. Ši talpa susijungia su name įrengtu šilumos siurbliu ir ant stogo įrengtais saulės kolektoriais.
Architektų teigimu, kintant aplinkos temperatūrai ir vandens būsenai ledo talpoje - ledas virsta vandeniu arba atvirkščiai ir tokiu būdu gaminama šiluminė energija. Jei ledo talpa yra užšalusi (pvz, žiemos metu) tuomet įrenginys energiją ima iš saulės kolektorių. Tiesa, pabrėžiama ir tai, kad architektų suprojektuota sistema tinkama būtent tai klimato zonai, kurioje yra Lietuva ar Vokietija. Ledo talpa išnaudoja lauko temperatūros svyravimus, tad tose šalyse, kur vanduo joje būtų nuolat užšalęs arba priešingai – neužšaltų niekad, ji tiesiog neveiktų, neduotų naudos.
