Kitaip tariant, kiekvieno iš mūsų šiukšlių dėžėje galime rasti daiktų, kurie dar galėtų mums praversti. Nustebtumėte, bet tikriausiai apie pusė išmetamų daiktų mes galėtume panaudoti dar kartą. Tikriausiai kyla klausimas: o kodėl turėtume, juk geriau naudoti naujus daiktus?
Tačiau ar žinojote, jog kiekviena perdirbto popieriaus tona sutaupo 4 kub. metrus medienos (išsaugoma 14 medžių!), 50000 litrų vandens ir beveik 3 barelius naftos (daugiau kaip 300 litrų)? O kalbant apie stiklą: vienam stikliniam buteliui iš stiklo atliekų pagaminti reikia 1,7 karto mažiau energijos nei gaminant iš naujų medžiagų. Be to, perdirbant stiklą į atmosferą išmetama 2,6 kartus mažiau CO2. Manau, tai jau svarūs argumentai imti ir mokytis rūšiuoti. O jei nepakanka, panaršykite ČIA.
Bet norėdami prisidėti prie gamtos saugojimo, energijos tausojimo, galime mokytis ne tik rūšiuoti, bet ir kaip atgaivinti namuose užsilikusius daiktus, kaip antrą kartą panaudoti įvairius daiktus, kurie mums atrodo jau nereikalingi. Įdomu pasidarė, kas gi tos atlikos, o kas – ne. Ką gi jūs galite atgaivinti antram gyvenimui? Antram gyvenimui galite prikelti popierių, kišeninius kalendorius, kiaušinių dėklus, pieno ir sulčių kartoninius pakelius, laikraščius ir žurnalus, popierinius bei platikinius maišelius, jogurto, margarino, grietinės indelius, plastikinius ir stiklinius butelius, įvairius butelių kamštelius, sagas, skardines, stiklainius, ledų pagaliukus, lūpdažių ir kitos kosmetikos dėžutes, kompiuterinius diskelius, CD, DVD ir pan. Sąrašą galima tęsti be galo. Svarbiausia suprasti, jog tokiu būti mes taupysime ne tik neatsinaujinančius žemės išteklius, bet ir savo pinigus.
Ką mes galime padaryti su savo radiniais?
Dabar gerai apžiūrėkite, kokių daiktų turite savo namuose. O ką artimiausiu metu ketinate įsigyti? Pastebėjau, kad pas daug ką galime rasti daug įvairiausių laikraščių ir žurnalų. Ir ne vienas iš mūsų galime pasiskųsti, kad neturime kur dėti kai kurių mums svarbių smulkmenų. Todėl, kodėl gi nesiėmus ir nepasigaminus pintų krepšelių ir ten susidėjus visur besimėtančių mažų daikčiukų. Jei neturite laiko ar šiuo metu tingisi, smulkius daiktus galite sudėti į stiklainius. O besimėtančius laikraščius ir žurnalus galite sudėti į iš skardinių ar stiklinių butelių pagamintą lentynėlę. Norėdami pasisemti daugiau idėjų, jų galite rasti ČIA.
O jei kažko paskutiniai argumentai neįtikino, o idėja dar „neužkabliavo“, priminsiu, kokia asmeninė nauda bus. Kurdami įvairiausius daiktus mes išgyvename didžiulį kūrybos džiaugsmą, patiriame laisvę ir suprantame, kad mes galime daug daugiau nei anksčiau manėme. Paėmę, daiktą, kurį jau ketinome mesti, eksperimentuokite su juo ir daryti ką norite. Ir liksite nustebinti gauti rezultatu. Namuose ar darbe praversiančius daiktus kurkite vieni ar subūrę bendraminčių komandą. Drauge dalinkitės savo idėjomis, atradimais ir mokykitės vienas iš kito vis naujų dalykų.
O jei jau pritrūks idėjų, manau, visada galite kreiptis į savo tėvus ar senelius. Juk jie ir yra tikrieji antrinių atliekų panaudojimo žinovai. Juk jie pomidorų daigus sodina jogurto indeliuose, jie atranda, kaip iš marškinėlių pagaminti maišelį. O gal kažkurio iš jūsų senelių kieme kaip tik stovi dviračių stovas, pagamintas iš panaudotų padangų? Taigi, imdamiesi antrinio atliekų panaudojimo padėsite ir sau, ir gamtai, o ir geriau pažinsite save bei savo artimuosius.
Gali atrodyti, jog jus labai stipriai noriu įtikinti rūšiuoti ir perdirbti atliekas. Tikriausiai, taip ir yra. Tačiau svarbiausia noriu parodyti, kad pagražinti savo namus, išgyventi kūrybinę laisvę ir dažniau šypsotis gali padėti jau mūsų namuose turimi daiktai. Tuo stipriai įsitikinau drauge su mokiniais mokykloje kurdama muzikos kūrinius iš namuose rastų daiktų. Tereikėjo batų dėžių, tualetinio popieriaus ritinėlių, tuščių plastikinių stiklainių, balionų, įvairių kruopų ir 6 m. rūbams skirtos gumelės. Iš šių priemonių buvo sukurtos gitaros, būgneliai, lietaus lazdos ir kiti perkusiniai instrumentai. Susibūrė visas orkestras, kuris sukūrė ne vieną simfoniją. O kuriant, kiekvieno iš mūsų akys spindėjo, širdis spurdėjo kūne ir kiekvienas tikėjome, kad mums pavyks sukurti įsimintiną kūrinį.
Taigi, imkime ir susikurkime mažus džiaugsmus patys. Puiki tam proga – artėjanti Gatvės muzikos diena. Drauge su projekto Environmentally friendly komanda kviečiame visus dalyvauti Gatvės muzikos dienoje ir įvairiems daiktams (skardinės, vazonėliai, balionai ir pan.) suteiksime antrąjį gyvenimą ir paversime juos muzikos instrumentais. Drauge suburkime unikalų orkestrą ir išgyvenkime kūrybinę laisvę.
Ecological Inteligence (EQ): kodėl jis?
Kūrybinės raiškos centras (KRC) drauge su 4 keturiomis organizacijomis iš Europos (Vokietijos, Ispanijos) ir Azijos (Kinijos, Vietnamo) 2012 metų pabaigoje pradėjo įgyvendinti projektą „Draugiškas aplinkai“ (angl. Environmentally friendly). Šio projekto tikslas - skatinti jaunimą iš skirtingų šalių bendrauti ir mokytis vienas iš kito, dalintis savo patirtimi ir žiniomis apie jaunimui suteikiamas galimybes jų šalyje, apie jų šalies gyventojų požiūrį į ekologiją, aplinkosaugą.
Plačiau apie projektą ČIA.
Susirinkusi lietuvių projekto komanda pastebėjo, jog viena pagrindinių problemų, kylančių kalbant apie aplinkosaugą – per mažai žinome, kaip mes patys galime prisidėti prie klimato kaitos mažinimo. Todėl kilo idėja imti ir pradėti rengti įvairius straipsnelius apie tai, kas yra ekologiškas maistas, kaip žymimos ekologiškos pakuotės, kuo svarbus rūšiavimas ir kaip mes galime prisidėti prie mažesnio vandens ar oro užterštumo. O rubriką nusprendėme pavadinti – Ecological Inteligence, su tikslu, jog kiekvienas mes taptume sąmoningesni ir imtume rūpintis savimi, aplinkiniais ir mus supančia gamta.
Visus straipsnius rasite ČIA.
