Praėjusią vasarą Molėtų rajone įvykęs Lietuvos dviračių maratono Belvilio etapas davė pradžią naujiems dviračių ir pėsčiųjų takams. Per metus buvo įrengti 4 skirtingi maršrutai, kurių bendras ilgis siekia 111 kilometrų. Šie takai yra atviri ir jais gali naudotis tiek turistautojai, tiek sportuojantys kalnų dviratininkai.
Pirmą kartą atvykusiems žmonėms susipažinti su Belvilio takais ir nepaklysti padės tiek spausdinti, tiek GPS imtuvams specialiai sukurti maršrutų žemėlapiai. Pastaruosius galima nemokamai atsisiųsti iš interneto. Visi maršrutai yra skirtingo ilgio (nuo 17,7 km iki 40,5 km) ir sudėtingumo.
„Siekiame į Molėtų rajoną pritraukti daugiau turistų ir dar šį mėnesį teiksime paraišką mūsų rajono dviračių takų infrastruktūros plėtros specialiajam planui parengti. Skiriame ypatingą dėmesį dviračių takams ir stengsimės sujungti visus takus į vieną tinklą. Mūsų rajonas pasižymi gražiomis vietovėmis, todėl turime plėsti infrastruktūrą, kad kuo daugiau žmonių galėtų tai pamatyti,“ – teigia Molėtų savivaldybės Vyriausiasis specialistas investicijoms Marius Jakubauskas.
Molėtų savivaldybės atstovui antrina ir „SPA Hotel Belvilis“ marketingo vadovė Aušra Selelionytė: „Prieš metus įvykusiose varžybose dalyvavo per 630 dviratininkų, iš kurių sulaukėme daug teigiamų atsiliepimų dėl tvarkomų takų, aplinkos ir žinoma dėl pačios vietovės. Tai mus paskatino įrengti dviračių ir pėsčiųjų takus, kuriais naudotis gali visi“. A. Selelionytės teigimu, tokiu būdu siekiama didinti rajono konkurencingumą pritraukiant vis daugiau turistų. Beje, 2011 metais vykusiame Lietuvos dviračių maratonų taurės Belvilio etape buvo pristatytas didžiausias dviračių stovas Lietuvoje, kurio ilgis 20 m 20 cm. Stovas talpina 32 dviračius.
„Šiuo projektu siekiame paskatinti rinktis nestandartinį bei aktyvų poilsį gamtoje. Norima, kad gražus, ežeringas Molėtų kraštas būtų patrauklus ne tik tiems, kurie atvyksta pasimėgauti miško ramybe, geru oru, vandens pramogomis ar atsipalaiduoti, bet ir tiems, kurie mėgsta aktyvų, sportišką laisvalaikį ir ieško naujų vietų jam praleisti. Dviračių takai driekiasi kalvotu mišku, todėl dviračių sporto mėgėjai gali ne tik pasimėgauti gamtos apsuptimi, bet ir išbandyti savo jėgas,“ – dėstė Aušra Selelionytė.
Žemėlapyje pažymėtais takais galima apvažiuoti Siesarties ir Bebrusų ežerus, taip pat pasigrožėti Baltųjų ir Juodųjų Lakajų pakrantėmis. Siesarties dviračių takas siekia Mindūnuose esantį Ežerų žvejybos muziejų, kuriame eksponuojami senieji žvejybos įrankiai, todėl aktyvaus poilsio mėgėjai turi galimybę ne tik pasportuoti, bet ir susipažinti su krašto istorija.
Aplinkosaugininkai ir dviratininkai pateikia papildomų faktų ir komentarų apie dviračių susisiekimo naudą miestams, aplinkos ir gyvenimo kokybės gerinimui. Užsienyje paskaičiuota, kad kiekvienas naujas dviratininkas taupo miesto pinigus. Todėl šiai infrastruktūrai skiriamas tinkamas finansavimas.
Pvz. Olandijoje dviračių takų infrastruktūra vienam gyventojui kainuoja 30 eurų
(103Lt) kasmet. Šis skaičius apima tiek savivaldų, tiek vyriausybės skiriamas lėšas. Pvz. Vilniuje transporto infrastruktūrai kasmet skiriama 65mln. litų, t.y. 130Lt kiekvienam miesto gyventojui. Dar 1,8mlrd. kasmet skiriama valstybinių kelių priežiūrai ir plėtojimui. Tai sudaro 600 Lt vienam gyventojui. Iš kuro akcizo surenkama 1,2mlrd. Litų. Iš tos ženklios sumos dalį lėšų būtina skirti dviračių infrastruktūros plėtrai. Tai pagerintų susisiekimą, eismo saugumą ir sumažintų gatvių apkrovas miestuose.
Dviratininkystės nauda neapsiriboja vien išlaidomis. Paskaičiuota, kad dviratininkai neteršia aplinkos, mažiau serga. Tai yra papildomi sutaupymai aplinkos ir sveikatos apsaugai. Štai Grioningeno, Olandija miesto (170 000 gyventojų, 57% kelionių atliekama dviračiais, labiausiai „dviratizuotas“ Europos miestas) valdžia plėtoja dviratininkystės skatinimo programą, ir per 10 metų jai skiria ~84 mln. Lt.
Jie paskaičiavo, kad kiekvienas NEvažiuojantis automobilis jiems sutaupo ~720 Lt paslėptų mokesčių kasmet (sumažėjęs triukšmas, tarša, parkavimas, sveikata, kuriems reikia skirti papildomas lėšas). „Mes nenorime geros dviračių infrastruktūros, mes norime idealios infrastruktūros“, sako Grioningeno vyriausias miesto architektas van Werven. „Mes norime tokios dviračių infrastruktūros, kokia yra sukurta Vokietijoje automobiliams. Mes dviračiais važiuojame ne todėl, kad esame skurdžiai – žmonės čia turtingesni nei Anglijoje. Mes jais naudojamės todėl, kad tai yra smagiau, greičiau bei patogiau“.
Važinėjimas dviračiu – tvari individualaus susisiekimo forma, teikianti naudą sveikatai. Šiandien žmonės dažniausiai dirba sėdimą darbą, mokyklose taip pat daug sėdima, namų darbai taip pat ruošiami sėdint ir vis mažiau dėmesio skiriama sportui. Todėl jei bent kiekvieną savaitgalį pasivažinėsite dviračiu, jūs jausitės stipresni, žvalesni.
Važiuojant dviračiu dirba visi kūno raumenys. Dėl šios priežasties sustiprėja širdies ir kraujagyslių veikla, kvėpavimas, pagėrėja medžiagų apykaita. Važinėjant dviračiu taip pat gerėja ištvermė, valia, dingsta nervinė įtampa, sumažinamas stresas, pagerėja nuotaika. Dviratis padeda reguliuoti kūno svorį, gražina figūrą, gerina raumenų, ypač kojų raumenų tonusą.
Sveikatai palaikyti pakanka 3 kartus per savaitę po 30 min. važinėti dviračiu tokiu tempu, kad pulsas padažnėtų 60 procentų. Pradedantiesiems per pusvalandį rekomenduojama nuvažiuoti 6-10 km. Sveikatai stiprinti iš pradžių reikėtų minti 60-80 kartų per minutę. Vėliau rekomenduojama važinėtis 2,5-3 val.
