Balti ir žali stogai yra žymiai draugiškesni aplinkai nei tradiciniai juodi stogai. Pastarieji labiau įšyla saulėje, padidina oro kondicionavimo išlaidas bei keletu laipsniu kilsteli miestų ir miestelių temperatūrą lyginant su kaimo vietovėmis. Vėsesni stogai turi ženklų pranašumą: ta pati mokslininkų komanda ankstesnio tyrimo metu nustatė, jog 100 kv. m. baltas stogas per savo eksploatacijos laikotarpį kompensuoja 10 tonų išmesto anglies dvideginio. Palyginimui, vienas lapuotis medis vidutiniškai per savo gyvenimą sugeria vos 1 toną CO2.

Su klimato atšilimu kovosime baltais stogais?

Tyrimą atliko Lawrence Berkeley nacionalinės laboratorijos Kalifornijoje mokslininkai, tiriantys, kaip sumažinti miestų temperatūrą. Nors komandos nariai žinojo, jog tiek balti, tiek apželdinti stogai yra pranašesni nei tradiciniai tamsių spalvų stogai, jie tikėjosi gauti skaitlinį įrodymą, kuris iš stogų yra draugiškesnis aplinkai. Balti stogai „pasirodė geriau“, nors apželdinti stogai taip pat turi savų privalumų. Tyrimas buvo išspausdintas žurnale „Energy and Buildings“. 

Tyrėjai nustatė, jog balti stogai atspindi saulės šviesą ir šilumą taip efektyviai, jog reikšmingai prisideda mažinant klimato kaitos poveikį. Lyginant su apželdintais stogais, baltai nudažyti stogai atspindi maždaug tris kartus daugiau saulės šviesos atgal į atmosferą. Sugerdami gerokai mažiau saulės spinduliuotės nei žali ar juodi stogai, balti stogai kompensuoja dalį klimato šiltėjimo efekto, kurį sukelia išmetamos šiltnamio dujos. 

Tiek balti, tiek apželdinti stogai sėkmingai prisideda vėsinant statinius karštomis dienomis. Iš tiesų pastatų su apželdintais stogais savininkų energijos sąskaitos yra netgi mažesnės, nes vasarą augalai išskiria daug drėgmės ir taip vėsina pastatą, tuo tarpu žiemą dirva ir žalioji danga geriau sulaiko šilumą viduje.
Velėninis stogas - kai kurių Skandinavijos šalių regionų tradicija

Juodi stogai kelia grėsmę gyvybėms

Kita vertus, palyginus eksploatavimo išlaidas, 50 metų bėgyje apželdinti stogai atsieis daugiau nei kitų medžiagų danga, nepaisant jos spalvos. Augalai ir jų priežiūra reikalauja papildomų išlaidų.
Mokslininkai skatina miestus atsisakyti tamsių stogų. Juodi stogai ne tik neigiamai veikia aplinką – dėl jų vasarinės karščio bangos miestuose sukeliamas didesnis pavojus sveikatai. 

„1995 m. liepą Čikagoje per didelius karščius daug žmonių, gyvenusių viršutiniuose namų su juoda stogo danga aukštuose žuvo. Vyriausybė turėtų uždrausti tamsius stogus, bent jau šiltesnio klimato vietovėse, nes jie kelia rimtą grėsmę žmonių gyvybėms,“ – teigė vienas iš tyrėjų, fizikas ir energetikos specialistas Arthuras Rosenfeldas.

Reikalavimas, kad visų komercinių bei naujų ar atnaujintų gyvenamųjų namų stogai būtų balti jau galioja Bermuduose, Kalifornijos valstijoje, taip pat keliuose JAV miestuose, įskaitant Čikagą, Niujorką ir Filadelfiją.