Jei pasveiks – paleis į gamtą
Šios prieglaudos vadovė Galina Kučinskienė GRYNAS.lt pasakojo, kad sužeistas lapiukas iškart buvo nugabentas pas veterinarę. Ši leteną sutvarstė ir dabar žvėrelio laukia netrumpas gydymosi periodas.
„Dabar gydome leteną, jeigu pavyks ir bus viskas tvarkoje, paleisime į laisvę. O jeigu reikės ilgesnio gydymo, ką darysi – gydysime“, - sakė G. Kučinskienė. Anot jos, lapiukas miške blaškėsi ir pats bėgo prie žmonių, kad šie pagelbėtų. Moteris tikina, kad lapiukas labai geras, nepasiutęs, tik nelaimingas.
Kokio amžiaus šis gyvūnas, moteris pripažino nežinanti, taip pat netikrinusi, ar tai patelė ar patinėlis. Svarbiausia prieglaudos darbuotojams buvo žvėrelio sužeista letena, į kurią ir kreipiamas didžiausias dėmesys.
Paklausta, ar lapiukas, paleistas į laisvę, išgyventų, G. Kučinskienė svarstė, kad greitu metu, ko gero, žvėrelio neišleis, nes dabar lauke labai šalta, greičiausiai bus laukiama pavasario. Lapiukas šiuo metu gyvena prieglaudos katilinėje. Iš pradžių jis buvo patalpintas į metalinį narvelį su medinėmis detalėmis. Tačiau rudasis jas pragraužė ir laisvai vaikšto visoje patalpoje.
Prieglaudos direktorė sako, kad jo priežiūra nėra itin sudėtinga, jis valgo tą patį, ką ir šuniukai ar kačiukai. Be to, lapiukas nėra labai baikštus – žmogų prisileidžia iki kokių 1,5-1 metro atstumo, tačiau paglostyti neleidžia.
Prieglaudos vadovė mini, kad visai neseniai buvo priglaudusi ir stirną, kurią pavyko padovanoti geriems žmonėms, turintiems sąlygas ją laikyti. „Ji buvo tikras draugelis, įsivaizduokite, ją glostant, ji laižydavo veidą, tokia gera buvo! Atidavėme žmonėms, kurie turi leidimus stirniukus priglausti ir prižiūrėti“, - pasakojo G. Kučinskienė.
Zoologas: nereikia gamtos sužmoginti
Vilniaus universiteto (VU) Gamtos mokslų fakulteto (GMF) dėstytojas – zoologas Egidijus Bukelskis šią situaciją įvertino kritiškai. Jo teigimu, iš gamtos negalima imti žvėrių ir nešti namo.
„Neturėtų taip būti, kad žmogus rado gyvūną, pagalvojo, kad jam blogai, šalta, todėl jį priglausiu. Nesužmoginkime gamtos. Pirmas dalykas, gamta pati turi atrinkti silpnesnius, netinkamus gyvūnus. O jeigu tas lapiukas būtų sergantis pasiutlige? Kiek tada žmonių kontaktuos su juo ir kiek reikės vakcinuoti, kad jie būtų apsaugoti nuo labai pavojingos mirtinos ligos?“ - retorinius klausimus kėlė mokslininkas.
„Kas nori – tegu laiko jūros kiaulytę, žuvytę, galima su jais kalbėtis, jeigu trūksta bendravimo – viskas labai paprasta. Lapę mes traktuojame kaip perteklinį gyvūną gamtoje. Nesakau, kad jį reikia naikinti, jokiu būdu to neteigiu. Aš už tai, kad ir jaunikliai turi išgyventi, bet juos turi atrinkti pati gamta. Neturime atsistoti tarp gyvūnų ir pačios gamtos mechanizmų bei dėsnių“, - aiškino E. Bukelskis.
Jis pabrėžė, kad iš laukinės gamtos paėmus sužeistą žvėrį, jį vėliau atgal sugrąžinti bus sudėtinga: „Geriausias variantas jį perduoti į tam tikrą įstaigą, zoologijos sodą ar rezervatą ir jeigu jiems reikia, jie gali jį laikyti, nes jis vis tiek yra sugadintas. Jis, pabuvęs šalia žmogaus, bus arba valkata, arba vaikščios palei sąvartynus, po miestą – jis tampa agresyviu gamtai. Jis nebemoka prisitaikyti prie natūralios aplinkos“, - sakė VU GMF dėstytojas.
