Rūšiuoti pasiryžęs ne vienas jaunuolis, tačiau tai nėra taip paprasta. Jie, kaip ir suaugusieji, kai kuriose miesto vietose pasigenda tam skirtų rūšiavimo konteinerių, kitiems rūšiavimu užsiimti trukdo jų nesuprantantys draugai, tačiau net ir geranoriškai rūšiavimą skatinančios mokyklos, ne visada iki galo apmąsto savo švarinimosi ir šiukšlių skirstymo akcijų padarinius.
Rūšiavimas lėtai, bet užtikrintai populiarėja suaugusiųjų tarpe. Rūšiuodami suaugusieji mano taip padedantys mūsų planetai. Taip, tai tiesa, tačiau ne retas iš mūsų tėvų linkę šią užduotį perleisti mums, vaikams. Dauguma iš mūsų ir taip kasdien gauname krūvas užduočių: plauname indus, tvarkome namus, gaminame maistą. Vieni darome mažiau kiti daugiau, bet vis dėl to rūšiavimu turėtume užsiimti mes visi. Deja, ne visi Lietuvoje gyvenantys moksleiviai gauna tokias pačias sąlygas šitaip padėti žemei.
Septyniolikmetė Aigustė gyvenanti Vilniaus apskrityje pasakojo, kad ji su mielu noru rūšiuotų šiukšles, tačiau niekur šalia jos namų nepastatyti rūšiavimo konteineriai, tad jai nelieka jokio kito pasirinkimo tik mesti šiukšles į bendrus konteinerius, kur visos šiukšlės galiausiai atsiduria vienoje milžiniškoje krūvoje ir teršia gamtą. Tokių mažų miestelių galima rasti ne tik Vilniaus, bet ir kitose apskrityse, tad net labai norėdami padėti mes, moksleiviai, negalime, nes valstybė nesuteikia tokios galimybės.
Į šią naują madą įsijungia ir mokymo įstaigos. Atsiranda tokių mokyklų, kaip Vilniaus Gabijos gimnazija, kurios savo mokyklos koridoriuose pastato rūšiavimo šiukšlių dėžes, dar kitos - pavyzdžiui Balsių mokykla - turi netgi požeminius rūšiavimo konteinerius. Neretai mokyklose rengiamos ir akcijos, kur mes, moksleiviai, renkame šiukšles ar klausome paskaitų apie teisingą rūšiavimą, tačiau ne visi moksleiviai į tokius užsiėmimus žvelgia rimtai.
Vienas Vilniaus mokykloje dešimtą klasę baigęs mokinys skundėsi, kad atsiradus naujoms rūšiuoti skirtoms šiukšlių dėžėms jų mokykloje dingo didžioji dalis paprastų šiukšlių dėžių ir tai sukėlė didelių nepatogumų norint išmesti maisto produktų likučius. „Tad retas iš mūsų pasivargina nunešti šiukšles į bendrąsias šiukšlių dėžes, juk daug paprasčiau mesti šiukšlę kur papuola, tad mūsų rūšiavimo dėžės atlieka tokią pat funkciją kaip ir bendros šiukšliadėžės. Tad kam tada jos iš vis reikalingos?“ – pasakojo jaunuolis. Ir iš tiesų, mano mokykloje iškilusi ta pati problema, nes pastatytos naujos rūšiavimo šiukšliadėžės pilnos įvairiausio pobūdžio šiukšlių. Jaunimas tiesiog tingi nešti šiukšles į tam skirtas dėžes arba tokiu būdu tiesiog pabrėžia savo nepaklusnumą taisyklėms.
Jeruzalės rajone gyvenantis moksleivis Dominykas teisinosi, kad nerūšiuoja šiukšlių vien dėl to, kad prie jų nuosavų namų yra nupirktos tam tikrų firmų šiukšliadėžės, kurias ta firma išveža kiekvieną savaitę. Jaunuolis pasakojo, kad namie jie sunaudoja daug produktų po kurių lieka rūšiuojamų atliekų, butelių, popierinių ar plastikinių pakuočių, bet kuomet nuosavas konteineris stovi prie namų, daug patogiau šiukšles nunešti iki prie vartų stovinčios šiukšliadėžės nei iki rūšiavimo konteinerių, kurie stovi vos 150 metrų nuo jaunuolio durų.
Kad ir kaip ten bebūtų su nemėgstančiais rūšiuoti ar neturinčiais tam galimybės paaugliais, mūsų tarpe yra tikrai daug į šią veiklą įsitraukusių mokinių. Vilniaus Biržiškos gimnazijoje dešimtą klasę baigusi moksleivė pasakojo, kad šiukšles rūšiuoja kiekvieną dieną, namie jie netgi įsirengę specialias atskiras šiukšlių dėžes rūšiavimui, o vėliau tereikia maišelius nunešti iki tam skirtų konteinerių. „Aš negaliu suprasti, kodėl jaunimas taip tingi užsiiminėti rūšiavimu, juk tai nėra sudėtinga, tereikia tam skirti kokias 15 minučių kasdien, o jei visi susiimsime, juk tikrai galime padaryti, kad šiukšlių taptu mažiau,“ – negalėjo suprasti mokinė.
Kita sostinės mokyklos būsima vienuoliktos klasės moksleivė Indrė taip pat pasakojo rūšiuojanti šiukšles. Daugiausia jos namuose lieka plastikinių bei stiklinių butelių ir kartoninių pakuočių, tad ji be priekaištų vietoj tėvų neša šias šiukšles iki rūšiavimo konteinerių, nes jie stovi kitame kiemo gale. Mergina sakė, kad jei konteineriai nebūtų taip patogiai pastatyti turbūt šiukšlių nerūšiuotų, nes vaikščioti su pilnais butelių maišais po visą mikrorajoną ir po to dar pamatyti kad rasti rūšiavimo konteineriai pilni - nėra didelis malonumas. Merginos nuomone, miesto savivaldybė turėtų pastatyti daugiau rūšiavimo konteinerių, tuomet ir didesnė dalis žmonių ims skirstyti šiukšles.
Tokių kaip šios dvi panelės mokinių, kurie kasdien rūšiuoja šiukšles, pažįstu nemažai, viena iš tokių esu ir aš pati, tačiau visgi daug daugiau mokinių neskiria savo laiko rūšiavimui, manau, įkalbėti rūšiuoti pavyktų gal keliasdešimt, kitiems tiesiog pro vieną ausį įeina pro kitą išeina, tad paprasčiausia būtų viską pradėti nuo suaugusiųjų. Jeigu visi tėvai mokytų vaikus rūšiuoti nuo mažų dienų, manau, tai taptu tokiu pat įpročiu kaip nešti paprastas šiukšles.
O visam jaunimui siūlau išreikšti savo nuomone apie rūšiavimą komentaruose, nes tik taip mes garsiai galėsime pasakyti kokia yra mūsų nuomonė.
