Pirmieji makabriški įspūdžiai socialiniame tinkle
Penktadienį tik prasidėjus Kaziuko mugei, jos svečiai savo patyrimais, džiaugsmais ir nusivylimais dalijosi jau tos pačios dienos vakarą. Vienas jų – žinomas Lietuvos tinklaraštininkas Mykolas Kleckas, kuris su ironijos gaidele savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalino įspūdžiais ir lauktuvėmis iš Kaziuko mugės.
Be riestainių nuotraukoje matyti raktų pakabukai iš visos gyvūnėlio galvos. Daugelis piktinosi, kiti šmaikštavo, kad „va, verslo idėja paukštynams, kad nukapotus vištų galvas galima ne tik į sasyskas sumalt“.
Turbūt panašių „suvenyrų“ pasitaikė ne tik Vilniuje, tačiau sprendžiant iš žmonių reakcijos, pokalbių bei internete plintančios informacijos, galima daryti prielaidą, kad šiuo atžvilgiu Vilnius tikrai „išsiskyrė“.
Labiausiai domisi moterys
Pardavėja pasakojo, kad kartu su vyru tokiu verslu užsiima jau ilgai. Jie paruošia medžioklės trofėjus, užsiima iškamšų darymu, kailių išdirbimu. Anot jos, viską, ką matome, yra gyvūnai iš Lietuvos. Pasiteiravus, ar daug pardavė lapių pėdučių, moteris atviravo, kad džiaugiasi pardavimais, labiausiai, žinoma, šį aksesuarą perka moterys.
Ir kaip patys matėme, nusipirkusios iškart kabina ant savo rankinukų. Kainos, kaip ir gyvūnų iškamšos jau „ne(be)sikandžioja“ – bent jau lapių pėdučių.
Pėdutės kaina vidutiniškai siekia 10 litų. Klausimų iš kur, kas ir, kaip bent kiek stoviniavome nė vienam smalsuoliui ar jau nusipirkusiam nekilo. O pašnekovė teigė, kad visa tai – iš medžiotojų.
Pasidomėjus, ar būtų galimybė vieną ar kitą „suvenyrą“ vežtis į užsienį, ar tam neprireiktų leidimų, pašnekovė patikslino, kad vienai ar kitai prekei leidimo gali prireikti, tačiau šia tema pernelyg nesiplėtė. Pavyzdžiui, šerno galvos iškamšą turbūt vargiai pavyktų skraidinti lėktuvu... O su lapės pėdutėmis problemų kilti neturėtų.
Pėdučių „rojus“ prie Lukiškių aikštės
Visai šalia Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) žvilgsnį atkreipia vėjyje plevėsuojančios lapių pėdutės. Nustebina jų gausa. Prikabintoje eilėje „puikuojasi“ apie 30–40 lapės pėdučių. Vaizdas, šiek tiek šiurpina. Tačiau prie prekystalio atgina ne vieną smalsuolį.
Jomis prekiavo iš Lodzės atvykę lenkai. Į kalbas jie nesileidžia, tik kartoja „lapki lapki lapki...“ ir jų kainą, kuri siekia 10 litų, o jeigu pirksi 2 ir daugiau, viena kainuos 2 litais pigiau.
Sumedžiotas „produktas“ yra medžiotojo nuosavybė
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas Eugenijus Tijušas GRYNAS.lt parodžius nuotraukas su galimai lapių pėdutėmis, pritarė, kad bent jau dalis nuotraukoje užfiksuotų pėdučių yra lapių. Kai kurios pėdutės gali būti nuo sumedžiotų lapių, o kai kurios, pasak pašnekovo, panašu, kad yra auginamos ūkiuose – sidabrinės lapės.
E. Tijušas patvirtino, kad jokių naujovių įvesta nebuvo – lapes galima medžioti ištisus metus.
Lapė vienintelis vietinis gyvūnas Lietuvoje (ne invazinė rūšis), kurią galimą medžioti tokį ilgą laiką. Pasak pašnekovo, taip yra dėl kelių priežasčių: jų gausumo, dėl keliamų problemų kitiems gyvūnams, nes lapė yra plėšrūnas, be to medžioja paukščius giesmininkus, platina ligas (pasiutligė, kaspinuočio platinimas ir t.t.).
„Negirdėjau Lietuvoje tokios tradicijos, kad medžiotojai pardavinėtų tas kojytes. Nors nemanau, kad ir lenkų medžiotojai taip elgtųsi. Pėdutės greičiausiai yra iš ūkių, kai naudojamas ne visas lapių kailiukas, o likusios jų dalys panaudojamos, o ne išmetamos“, – svarstė vyras.
Reikia mąstyti blaiviu protu
Paklaustas, ką mano apie piktas žmonių pasvarstymus, kad tokius prekeivius reikia bausti, susidoroti, E. Tijušas samprotavo, kad nereikia visko taip sutirštinti.
„Tada gal visus gyvulinės kilmės produktus išimkime iš parduotuvių? Gal kada nors ten gali atsirasti „žmogienos faršo“ kaip atsirado ir arklienos. Čia labai makabriška mintis, nenorėčiau tiek daug „nusifilosofuoti“ ir nedaryčiau iš musės dramblio.
Rinka yra rinka. Jeigu yra paklausa, atsiranda ir pasiūla. Be to, jeigu per šiemetinę Kaziuko mugę nebuvo šių pėdučių paklausos, tai aš labai abejoju, kad kitais metais lenkai investuos pinigus ir bandys vėl jas pardavinėti“, – esamą ir galimą padėtį aptarė medžiotojas.
Pavaduotojas priminė, kad kažkada Lietuvoje buvo mada, kai moterys vietoj apykaklės norėjo nešioti visą lapę (kai buvo ir kojytės ir galvutė), tačiau ši mada, bent jau jo nuomone, jau yra seniai praėjusi. Dabar yra naudojama tik pagrindinė lapės kailio dalis. O kojos yra savotiškos atliekos.
Sąlygas diktuoja rinka
„Vaikštinėdamas po Kaziuko mugę ir matydamas masiškai iš vieno prekystalio ar kito pardavinėjamą kinietišką produkciją, aš vaikštau ir galvoju, kur to Kaziuko dvasia? Kai mugėje turėtų būti vietinių arba kaimyninių šalių amatininkų sukurta produkcija, o ne brukama masinė gamybos produkcija.
Dažnai tenka matyti, kad siekiama padaryti kuo pigiau, o parduoti kuo brangiau. Darosi pikta, kai negali atskirti, kur autentika, liaudies meistro kūrinys, o kur masinė produkcija. Pataikaujant pigiam publikos skoniui, bet kokia kaina siekiant užsidirbti vieną kitą litą, taip ir atsiranda tokia pasiūla (lapės pėdutės – aut. pastaba)“, – dabartinės mugės nuotaiką apibendrina pašnekovas.
Pasak jo, viskas labai smarkiai priklausys, kaip žmonės reagavo į parduodamas letenėles – jeigu niekas nepirko, tik stebėjo, o gal pasmerkė tokius pardavėjus, tai viena. Tačiau, jeigu letenėles išpirko, tai nereikėtų stebėtis, jeigu kitais metais pamatysime ne vieną, o 10 tokių stendų, kurie pardavinės lapių pėdutes.
Pardavinėti galima
Susisiejus su Aplinkos apsaugos agentūros Gyvūnijos naudojimo kontrolės skyriaus vyriausiąja specialiste Toma Bulauskiene, moteris patikino, kad tokia prekyba leistina. Pardavėjams tik reikia turėti įsigijimo dokumentus (jeigu lapės yra sumedžiotos, arba jeigu lapės yra auginamos nelaisvėje dėl kailių).
Pasak jos, paprastai problemų dėl to nekyla. Todėl daryti kokias nors neigiamas išvadas nevertėtų – viskas priklauso tik nuo pardavėjo elgesio. Vieniems tai amoralu ir smerktina, kiti bet kokia kaina siekia užsidirbti ir nemano, kad elgiasi nederamai.
O šios lapių pėdutės pagal teisės reglamentus yra prilyginamos gyvūnų iškamšoms. Kitaip sakant, tai medžioklės dalis, su kuria medžiotojas ar pardavėjas gali elgtis, kaip tik nori.
