aA


Specialistai sako, kad žvejų sugauta žuvis ant kranto ar valtyje laukdama mirties patiria didžiulį stresą, todėl nukenčia jos kokybė – skonis būna prastesnis. Todėl jie pataria žvejams nekankinti žuvies ir iškart ją užmušti kad ir stambesne šaka. Tokią nuomonę palaiko ir gyvūnų teisių gynimo organizacijų atstovai, aršiai kritikuojantys gyvos žuvies pardavinėjimą iš sausakimšų prekybos centro akvariumų.
Specialistai pataria iškart nudobti pagautą žuvį
Specialistai pataria iškart nudobti pagautą žuvį
© AM

Užmušti žuvį galima ir lazda

Vokietijos ir Didžiosios Britanijos žvejai neįsivaizduoja situacijos, kad sugauta žuvis, kol nugaiš kelias valandas galėtų žiopčioti kibire ar siete ir iš lėto dusti. Jie laimikį užmuša iškart. Lietuvoje tokio reikalavimo nėra. Lietuvos gamtos fondo žuvų specialistas Robertas Staponkus GRYNAS.lt sakė, kad kiekvienas žvejas turi asmeniškai nuspręsti, kaip pasielgti su laimikiu.

Tačiau, anot jo, krante žuvis patiria stresą, todėl pakinta jos skonis. Jei norite mėgautis skaniais žuvies patiekalais, turėtumėte neleisti žuviai kankintis.

„Jei žvejas nori turėti geresnę žuvį, ją turi iš karto užmušti. Nereikia jokio specialaus įrankio – užtenka bet kur surastos lazdos. Reikia suknežinti smegenų kanalą. Nežinau, ar tai reikia labai griežtai reglamentuoti. Tai daugiau priklauso nuo žvejo – kokios kokybės žuvis jį tenkina“, - sakė pašnekovas, pridėjęs, kad skonis pakinta dėl hormonų pusiausvyros sutrikimų ir skilimo produktų išnešiojimo po žuvies kūną.

Stresuojančios žuvies skonis suprastėja
Stresuojančios žuvies skonis suprastėja
© DELFI / Tomas Vinickas

Tačiau, pasak specialisto, norint pasimėgauti geru žuvies skoniu, laimikiui neužtenka vožtelėti per galvą. Taip pat jis pataria prapjauti žiaunas, kad nubėgtų kraujas. Specialisto teigimu, gendančioje žuvyje prasideda skilimo procesai, o kraujo nuleidimas tai šiek tiek pristabdo.

Humaniškiausias būdas – sušaldymas

Staigią žuvies baigtį R. Staponkus vadina kur kas humaniškesne. Ir, pasak jo, šiuo metu net ir nesant privalomo reikalavimo kai kurie žvejai taip elgiasi. „Vakaruose yra aukštesnė kultūra. Ten labiau pripažįstamos gyvūnų tesiės. Todėl žuvis numarinama be didesnių kančių. Esu ne kartą matęs, kad aukštesnės kultūros žvejai taip daro ir Lietuvoje. Čia viskas priklauso nuo kultūros. Vokietijoje ir Didžiojoje Britanijoje tai labai plačiai paplitę“, - paaiškino pašnekovas, pridėjęs, kad Vokietijoje kai kurie žvejai, paleisdami žuvį atgal į vandenį kabliuko sužeistą vietą netgi patepa antibiotikais.

Sugauta žuvis sudedama į sietelius, kuriuose ji laikoma gyva tam, kad nesugestų. Vilniečiui, atvažiavusiam žvejoti į Rusnę, gali būti sunku parsivežti nesugedusią žuvį. Todėl kol kas planų tai griežtai reglamentuoti nėra.
L. Jonauskas

Be to, pašnekovas atskleidė, kad žiemą esant dideliems šalčiams beveik visos žuvys miršta be didesnio streso, nes jos greitai sušąla. „Sušalimas ant ledo laikomas vienu priimtiniausių numarinimo būdų. Viduržiemio jūros regione žuvys, kurios ruošiamos prekybai, sumetamos į ledinį vandenį ir dėl šoko numiršta.

O kaip žuvis jaučiasi prekybos centrų akvariumuose? R. Staponkus atskleidė, kad tai - problematiškas klausimas. Anot jo, labai dažnai akvariumuose būna per daug žuvų. Be to, sužeistos žuvys kartais laiku neišimamos. Laikinos akvariumų gyventojos taip pat patiria didelį stresą, todėl jų skonis pakinta. Dėl to, žuvų specialistas gyvų karpių pirkti nenori.

„Dažnai žuvys akvariumuose vizualiai prastai atrodo. Be to, žuvies kokybė dėl streso nukenčia. Tai, kad žuvys plaukioja paviršiumi ir žiopčioja – pirmas ženklas, kad joms trūksta deguonies. Apibendrinant, žuvis praranda tiek maistinę, tiek vizualinę vertę. Manęs tokia žuvis nelabai traukia“, - sakė vyras.

Veterinarai: pažeidimų būna

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atstovas Giedrius Blekaitis GRYNAS.lt sakė, kad iš karto nužudyti prekybai sugautą žuvį būtų sudėtinga, kadangi atsirastų papildomų problemų, ją pristatant į prekybos vietas. „Jei žuvis būtų nužudoma prie tvenkinio, kaip ji pasiektų prekybos objektą? Kokybė nukentėtų – reiktų šaldymo kamerų. Tuomet ji turėtų būti atvežama lede. Dėl to susidarytų papildomi kaštai. Atšaldyta ji atvyksta tuomet, kai sugaunama jūros laivais“, - teigė specialistas.

Akvariumuose žuvys patiria stresą ir dėl to nukenčia jų skonis
Akvariumuose žuvys patiria stresą ir dėl to nukenčia jų skonis
© Stopkadras/DELFI.TV

Kita vertus, anot jo, Lietuvoje didžiosios metų šventės neįsivaizduojamos neperkant gyvų karpių. „Kadangi vis dar dalis lietuvių nori gyvos žuvies, yra palikta tokia niša. Tačiau kiekvienais metais norinčių įsigyti gyvos žuvies mažėja. Vis daugėja žmonių, kurie nori pirkti jau išskrostą žuvį, kadangi šis procesas nėra pats maloniausias ir reikia nemažai žinių“, - teigė G. Blekaitis.

Be to, specialisto tvirtinimu, gyvų žuvų saugojimo vietoms yra keliami aukšti reikalavimai. Nepaisant to, pažeidimų pasitaiko. Vienas dažniausių – akvariume laikoma daugiau žuvų nei leidžiama.

Žvejai bijo, kad žuvis suges

Aplinkos viceministras Linas Jonauskas savo ruožtu teigė, kad nors Lietuvoje ir nėra privalomos tvarkos užmušti žuvį, tačiau kai kurie žvejai ir dabar tokiu būdu ilgai nekankindami pribaigia laimikį.

Ir galiausiai jis pridūrė, kad žvejyba turėtų vis labiau artėti prie „pagavai – paleisk“ principo. „Galiu pasakyti kaip žvejas, kad žvejai mėgėjai tikrai stengiasi, kad žuvis patirtų kuo mažiau sužeidimų ir streso. Verta paminėti, kad Lietuvoje populiarėja „pagavai – paleisk“ principas. Žvelgiant dar giliau, norint paleisti žuvį kai kurie žvejai kabliuką ištraukia jos neiškeldami iš vandens. Etiški žvejai fotografuodami žuvį jos neiškelia aukštai, kad nukritusi nesusižeistų. Pavyzdžiui, Anglijoje yra žvejyba, kai naudojami kabliukai be užkarpėlių. Lietuvoje kol kas atskirų teisinių reikalavimų nėra. Žmogui palikta daug erdvės elgtis taip, kaip būtų geriausia,“ - kalbėjo viceministras.

Kita vertus, viceministras svarstė, kad įpareigojimas iš karto užmušti sugautą žuvį kai kuriems žvejams gali sukelti nemažai problemų, nes negyva žuvis greitai pradeda gesti. Ir iš toliau į žvejybos vietą atvažiavę žvejai gali nespėti jos paruošti maistui.

„Sugauta žuvis sudedama į sietelius, kuriuose ji laikoma gyva tam, kad nesugestų. Vilniečiui, atvažiavusiam žvejoti į Rusnę, gali būti sunku parsivežti nesugedusią žuvį. Todėl kol kas planų tai griežtai reglamentuoti nėra“, - teigė pašnekovas.

Maiše ilgai buvusi žuvis ne tokia skani

Žurnalo „Žvejok“ redaktorius Dalius Rakutis GRYNAS.lt teigė, kad tokia Vakarų praktika paremta nenorint leisti žuviai kankintis. Anot jo, žuvies užmušimui naudojamos specialios kuokelės, kuriomis trenkiama laimikiui per galvą. Pašnekovas tokią praktiką teigė vertinantis teigiamai ir sakė, kad pats tokiu būdu, jei tik yra galimybė, nutraukia sugautos žuvies kančias.

D. Rakutis, kaip ir L. Jonauskas, paminėjo tą pačią priežastį, kodėl žvejai Lietuvoje retai taiko šią praktiką. Pagrindinė priežastis – noras kuo ilgiau išsaugoti žuvį. „Užsienio šalyse, ypač JAV ir Kanadoje, nemaža dalis meškeriotojų yra kur kas turtingesni, žvejoja iš didelių katerių, kuriuose įrengtos erdvios, gerai aeruojamos žuvų laikymo talpos. Jose žuvys išbūna gyvybingos ilgą laiką arba yra šaldikliai. Dauguma mūsų meškeriotojų žvejoja iš pripučiamų valčių ir tokių galimybių neturi“, - sakė pašnekovas.

Kaip pasielgti su žuvimi, žvejai turi nuspręsti patys
Kaip pasielgti su žuvimi, žvejai turi nuspręsti patys
© M.Milinio nuotr.

Pasak jo, tokios tvarkos įdiegimas Lietuvoje yra tik laiko klausimas, tačiau norint, kad tai taptų visuotinai priimtu dalyku, reiktų nemažai investuoti į meškeriotojų švietimą, rodyti gerus pavyzdžius. Tačiau tai pareikalaus nemažai laiko. „Kitose šalyse tokios tvarkos teisiniam įvedimui, manau, turėjo įtakos aukšta pačių meškeriotojų savimonė bei žaliųjų idėjų populiarumas visuomenėje, galbūt ir žaliųjų politinių judėjimų spaudimas. Tam tiesiog anksčiau subręsta“, - teigė vyras.

Jis sutiko su teiginiu, kad ilgiau pastovėjusios žuvies skonis pasikeičia. „Jei žuvis nugaišta ir kurį laiką pabūna kokiame kibire ar maišelyje, jos skoninės savybės tikrai prastesnės nei nudaigotos gyvos ir iškart paruoštos,“ - tikino žvejys.

O apie prekybos centrų akvariumuose laikomus karpius pašnekovas yra itin blogos nuomonės. Jis teigė tai vertinantis kaip nepagarbą gyviems sutvėrimams.

Žuvies akvariumuose padaugės prieš Velykas

Vis dėlto prekybos centrų atstovai sako, kad akvariumams, kuriuose laikoma gyva žuvis, yra keliami labai griežti reikalavimai. Todėl, jų teigimu, žuvys kančios tikrai nepatiria.

„„Maxima“ prekybos centruose žuvys akvariumuose laikomos griežtai laikantis VMVT nurodymų. Parduotuvės, kuriose prekiaujama gyva žuvimi, turi VMVT išduotą leidimą tokiai prekybai. Žuvims akvariumuose sudarytos kiek įmanoma palankesnės sąlygos, jų netraumuojant. Talpyklose nuolat matuojama vandens temperatūra ir užtikrinamas vandens prisotinimas deguonimi. Akvariumai pripildyti geriamojo vandens. Vanduo talpyklose filtruojamas mechaniniais filtrais ir periodiškai keičiamas. Talpyklose laikomos tik gyvos, nesužeistos maistinės žuvys. Sužeistos, sumažėjusio aktyvumo (vangiai plaukiojančios ir nereaguojančios į išorinius dirgiklius) maistinės žuvys nedelsiant išimamos iš talpyklų“, - aiškino „Maxima“ atstovė spaudai Renata Saulytė.

Anot jos, prekybos centro akvariumuose žuvys laikomos neilgiau nei dvi – tris dienas. Specialiose talpyklose klientai gali rasti gyvų karpių, amūrų, upėtakių, erškėtų, ungurių, lydekų, taip pat vėžių. Tačiau jau kelerius metus populiariausi gyvi karpiai. Toliau rikiuojasi upėtakiai ir erškėtai.

Per metus, pasak R. Saulytės, prekybos centruose parduodama beveik 500 tonų gyvos žuvies. Tačiau palyginti 2013 m. su 2014 m., šiemet pardavimai maždaug dešimtadaliu mažesni.

Prekybos tinklo „IKI“ viešųjų ryšių departamento vadovas Andrius Petraitis atskleidė, kad gyvos žuvies pardavimai žymiai išauga per didžiąsias metų šventes: prieš Velykas pardavimai padidėja apie tris kartus, prieš Kalėdas – daugiau nei penkis kartus. Taip pat gyvos žuvies pardavimas suaktyvėja rudenį.

Jei žvejas nori turėti geresnę žuvį, ją turi iš karto užmušti. Nereikia jokio specialaus įrankio – užtenka bet kur surastos lazdos. Reikia suknežinti smegenų kanalą.
R. Staponkus

„Visos tinklo parduotuvės, kuriose parduodama gyva žuvis, turi VMVT patvirtinimus leidimus gyvos žuvies prekybai bei griežtai laikosi visų gyvūnų gerovės reikalavimų: nuolat tikrinama bei kontroliuojama žuvų akvariumo temperatūra, laiku keičiamas vanduo, kontroliuojama vandens prisotinimo deguonimi įrangos veikla, priėmimo metu žuvys yra apsaugomos nuo temperatūros šoko“, - tikino prekybos centro atstovas.

Vis daugiau žvejų tik sugavę žuvį ją iškart užmuša
Vis daugiau žvejų tik sugavę žuvį ją iškart užmuša
© DELFI / Tomas Vinickas

Gyvos žuvys į prekybos tinklo parduotuves yra tiekiamos du kartus per savaitę. Karpiai įprastai parduodami per savaitę, o eršketai ar kitos brangesnės žuvys akvariumuose praleidžia šiek tiek daugiau laiko.

Gyvūnų teisių gynėjai nepatenkinti

Gyvūnų teisių aktyvistai kaip ir žvejai mėgėjai laikosi nuomonės, kad Lietuvoje žvejai turėtų iškart pribaigti sugautą žuvį. Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė sakė, užsieniečiams maišuose krutanti gyva žuvis kelia pasibaisėjimą.

Brigita Kymantaitė
Brigita Kymantaitė
© Asmeninio archyvo nuotr.

„Taip turėtų būti ir pas mus. Esame gavę ne vieną pasipiktinusio užsieniečio, viešėjusio Lietuvoje, skambutį, kai prekybos centruose jie stovėdami prie kasų ant prekių takelio matė maišuose užrištas spurdančias gyvas žuvis. Žmonės nelabai suprato, kaip tai apskritai įmanoma, buvo šokiruoti, kai paaiškinome, kad tai leidžia VMVT teisės aktai. Reguliariai gauname ir Lietuvos piliečių pranešimus apie sausakimšus akvariumus prekybos centruose, kuriuos persiunčiame VMVT. Deja, kol inspektoriai nuvyksta patikrinti, jie praretėja dėl išpirktų arba nugaišusių žuvų. Esame gavę ir pranešimą dėl laikomų žuvų dideliame akvariume įtarus, kad žuvys serga grybeliu“, - sakė pašnekovė.

Asociacijos „Už gyvūnų teises“ pirmininkė Aušrinė Skirmantė taip pat teigė kategoriškai nepritarianti gyvų žuvų pardavinėjimui. Ją tokia verslo šaka šokiruoja. „Kraupu matyti dūstančias žuvis prekybos centrų akvariumuose. Pirkdami žuvį, kaip ir bet kokį kitą gyvūną, ar gyvūno mėsą, mes tampame atsakingi už jiems sukeltą kančią ir atimtą gyvybę. Dar daugiau – pirkdami tą pačią žuvį, sukuriame paklausą ir užsakome kito gyvūno mirtį. Žmogaus įsigytą žuvį iš akvariumo pakeis kita, kurios baigtis bus ta pati. Nors prekybos centrai pagal veterinarijos tarnybos reikalavimus turėtų užtikrinti žuvims pakankamą kiekį deguonies ir laikyti viename akvariume tiek žuvų, kiek galima, prekybos centrai tikrai ne visuomet jų laikosi“, - sakė A. Skirmantė, populiarinanti vegetarizmą ir mananti, kad žmonės mėsą gali pakeisti augaliniu maistu.

www.GRYNAS.lt
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Artėja pasaulinė geriamojo vandens krizė: tai, ką sužinosite privers užsukti čiaupą (114)

Maždaug 75 proc. Žemės teritorijos sudaro vanduo, tačiau tik apie 5 procentus jo yra gėlas ir...

Pradedamas medžioklės su varovais sezonas: priminė ne tik taisykles, bet ir medžiotojo misiją (2)

Spalio 15 dieną Lietuvoje prasideda medžioklės su varovais sezonas. Medžioklė yra vienas...

Neetatiniams aplinkosaugininkams suteikiama daugiau galių (7)

Ketvirtadienį Seimas pritarė Aplinkos ministerijos parengtoms Aplinkos apsaugos valstybinės...

Miško niokojimas pažeidėjui atsirūgo su kaupu: už žalą gamtai sumokėjo daugiau nei 19 tūkst. eurų (3)

Panevėžio miškų kontrolės skyriaus pareigūnai vykdydami reidą gavo pranešimą dėl galimai...

Spalį keičiasi kai kurios žūklės taisyklės: štai, ką svarbu žinoti žvejams mėgėjams

Šiuo metu vyksta lašišinių žuvų nerštas, todėl daugelyje lašišinių upių ir upeliuose...

Top naujienos

Prognozuoja tolesnius Vyriausybės veiksmus: ar pasirinks dėti pilnus stabdžius, ar palaipsnį griežtinimą, bet to neišvengsime

Koronaviruso atvejų augimo Lietuvoje tempai vis garsiai skirtingų sričių ekspertus skatina...

Kauno klinikų gydytoja papasakojo, kam verta atlikti lazerinę regėjimo korekciją, o kam ji nepadės (25)

Lazerinė akių korekcija Lietuvoje atliekama jau ne vieną dešimtmetį, tačiau šias operacijas...

Ne viskas Užkalnio Klaipėdoje tobula, arba korumpuotų apžvalgų kyšančios ausys (1)

Sveiki, čia Andrius Užkalnis , ir aš esu jūsų geriausias draugas ir mėgstamiausias maisto...

Pirmą kartą pajuto COVID-19 chaosą, prie kurio Europa jau pripratusi: ateitis bus labai bauginanti (109)

Vos prieš kelias savaites Singapūras buvo, galima sakyti, gyvas pandemijos suvaldymo pavyzdys....

Prekybos tinklai ieško šimtų darbuotojų, siūlo premijas už priviliotus žmones (310)

Didieji prekybos tinkai ieško šimtų darbuotojų – anot jų, situacija rinkoje itin sudėtinga....

Ką Lenkijos išstojimas iš ES reikštų Lietuvos gyventojams: prognozuoja produktų brangimą (366)

Lenkijai pareiškus, kad dalis Europos Sąjungos sutarties straipsnių yra „nesuderinami“ su šios...

Artėja pasaulinė geriamojo vandens krizė: tai, ką sužinosite privers užsukti čiaupą (114)

Maždaug 75 proc. Žemės teritorijos sudaro vanduo, tačiau tik apie 5 procentus jo yra gėlas ir...

„Žalgirio“ bėdos nesibaigia: didžiausią sezono pergalę apkartino Mudiay trauma (61)

Penktadienį geriausias karjeros Eurolygoje rungtynes sužaidęs Emmanuelis Mudiay galingai startavo...

Rimvydas Valatka. Pilėnų sindromas

Seni sovietiniai anekdotai aktualūs kaip niekada. Ką daryti prasidėjus atominiam karui, klausia...

Kaune siautėja nevaldomi nepilnamečiai: vagia, laužo ir baugina parduotuvių darbuotojus (185)

Įvairiose miesto vietose gyvenantys kauniečiai pastaruoju metu negali atsistebėti vaikų...