Dėmesys ekologijai
Šį sezoną zoologijos sode planuojama pasirengti aplinkos taršos mažinimui ir to prevencijai – visame zoologijos sode atsiras specialiai rūšiavimui skirtos atliekų dėžės ir edukacinė medžiaga lankytojams dėl aplinkos taršos mažinimo ir prevencijos.
Aplinkos ministerija parengė pakuočių atliekų tvarkymo užduočių projektą, pagal kurį skatinama plėsti pakuočių atliekų surinkimo infrastruktūrą, mažinti aplinkos teršimą ir atliekų, patenkančių į sąvartynus, kiekį. Lietuvos zoologijos sodas taip pat žengia koja kojon su atliekų tvarkymo iniciatyvomis ir jau naujojo sezono metu lankytojai galės naudotis atliekų tvarkymo sistema zoologijos sode. Lietuvos zoologijos sodas taps viena didesnių žaliųjų erdvių Kaune, kur bus galima ne tik rūšiuoti atliekas, bet ir susipažinti su ekologiškais sprendimais – jau balandžio 26 dieną vyks renginys “ŽaliaSodas”, kurio metu lankytojai galės sužinoti apie atliekų rūšiavimą, sveiką gyvenseną, mitybą ir gamtos išsaugojimą.
Tvarkomi želdiniai
Nuo 2013 metų lapkričio pabaigos Lietuvos zoologijos sodas įgyvendina antrąjį ES fondų lėšomis finansuojamą projektą „Pasirengimas Lietuvos zoologijos sodo atnaujinimui“, kur viena iš projekto veiklų yra Lietuvos zoologijos sodo želdinių tvarkymo ir priežiūros projekto parengimas ir želdinių sutvarkymas.
Želdinių tvarkymo ir priežiūros projektas pradėtas rengti nuo šių metų pradžios, o darbai tęsiami iki šiol. Tai tik viena iš parengiamųjų veiklų ruošiantis zoologijos sodo atnaujinimui ir rekonstrukcijai.
“Ne kiekvienas Lietuvoje esantis objektas gali didžiuotis turintis želdinių inventorizacijos ar medžių priežiūros projektus. Mums tai buvo svarbu. Atlikdami zoologijos sode želdinių sutvarkymą, mes atskleidžiame Lietuvos zoologijos sodo teritorijos, jos reljefo ir natūralios gamtos panaudojimo visuomenės poreikiams galimybes, tampame estetiškai patrauklesni ir sukuriame gamtiškai vertingą parką”, - tvirtina zoologijos sodo direktorius Aurimas Didžiokas.
Gyvūnams – naujos pramogos
Lietuvos zoologijos sode kasdien vyks vis kitokie užsiėmimai su gyvūnams. Kasdien lankytojai galės išvysti iki septynių skirtingų programų. Tai gyvūnų šėrimas, užimtumas ir žaidimai.
„Atvykusieji pamato gyvūno užimtumo vieną ar kitą aspektą, tada kelionė po sodo teritoriją tampa įsimintinesnė, o mažiesiems palieka neišdildomą įspūdį ir daug emocijų“,- sako Lietuvos zoologijos sodo edukologė Erika Bašinskaitė.
Zoologijos sode lankytojai galės detaliau susipažinti su gyvūnų rūšimis, dalyvaujančiomis Europoje nykstančių rūšių veisimo programose (European Endangered species Programme EEP – eng.).
Atvykus į zoologijos sodą nuo šiol ant kiekvienos gyvūnų rūšies dalyvaujančios EEP programoje voljero galima rasti specialų žymėjimą ir papildomą informaciją apie šios rūšies biologinius ypatumus. EEP programoje visoje Europoje dalyvauja beveik 400 skirtingų gyvūnų rūšių, tarp jų ir Kauno zoologijos sode esanti Rotšildo žirafa, karčiuotasis vilkas ir snieginis leopardas.
Zoologijos sodas iki šiol dalyvavo ir nykstančių rūšių – balinių vėžlių, didžiųjų apuokų ir lūšių, gausinimo Lietuvoje projektuose. Per keletą pastarųjų metų zoologijos sodas šiems projektams išveisė 6 didžiuosius apuokus ir 4 lūšis, kurie po tam tikro adaptacinio laikotarpio buvo išleisti į laisvę. 2014 m. liepos mėnesį Lietuvos balinių vėžlių populiaciją papildė ir 101 vėžliukas, išaugintas zoologijos sode.
Netrukus planuojama atidaryti ir kelias naujas ekspozicijas – zoologijos sode turėtų apsigyventi Vilpišis - miškinė katė, išvaizda ir dydžiu panaši į rainą naminę katę. Lietuvos miškuose miškiniai katinai arba, kaip juos pavadino prof. Tadas Ivanauskas, vilpišiai išnyko XIX a., tačiau kitose, net labiau urbanizuotose šalyse (Vokietijoje, Slovakijoje, Lenkijoje), šie plėšrūnai tebegyvena. Kad vilpišių populiacija išliktų vientisa ir gyvybinga, jiems įrengiami tūkstančius kilometrų besitęsiantys žalieji migracijos koridoriai. Vilpišiai natūrali mūsų ekosistemos dalis, todėl jie galėtų gyventi ir Lietuvos miškuose.
