Lietuvių patarlė moko, jog devynis kartus pamatuok – dešimtą kirpk. Tik štai švietimo politikos formuotojai, regis, ją supranta savaip. Ir kartais kerpa dar net nepamatavę. Ką ten kerpa – rėžia be skrupulų. Toks „rėžimas“ palietė ir būsimųjų miškininkų kalvę – Aleksandro Stulginskio universitetą (ASU), kur beliko tik 3 valstybės finansuojamos šios specialybės vietos. Likusiems už šios ribos tenka patiems susimokėti už studijas. Negelbėja ir urėdijų universitetui siūlyta pagalba, įsipareigojant į darbą priimti jaunuosius specialistus – ši iniciatyva neįtikino Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) komisijos.
Trūksta aukštos kvalifikacijos specialistų
Apie Lietuvos aukštųjų mokyklų kovą už būsimuosius studentus jau sklinda legendos, kaip „studijų krepšelius“ susirenka populiariausios, įvairiuose reitinguose dominuojančios aukštojo mokslo institucijos.
Tačiau gilias žemdirbystės tradicijas turinčios šalies aukštosios mokyklos ir kolegijos įvairių profilių vadybininkų kasmet parengia daugiau nei pajėgia suteikti darbo pagal specialybę.
„Mūsų šalies žemės ūkiui vien šiuo metu reikia ne mažiau kaip pusės tūkstančio aukštos kvalifikacijos specialistų, turinčių universitetinį išsilavinimą. Bet tokio skaičiaus specialistų nėra, o ir parengti prireiktų kelerių metų. Todėl šią situaciją, kai valstybė praktiškai neremia būsimų žemės ūkio, miškininkystės specialistų rengimo, pavadinčiau paradoksalia ir apgailėtina“, – žurnalui „Miškai“ sakė UAB „Agrokoncernas“ prezidentas Ramūnas Karbauskis.
Už studijas patys susimoka
Pasak ASU Miškų ir ekologijos fakulteto dekano doc. dr. Edmundo Bartkevičiaus, valstybės finansavimas visiškai neatitinka būsimų miškininkystės specialistų poreikio.
„Dabar studentų priėmimą reguliuoja rinka, kai visus „studijų krepšelius“ ir studentus susirenka populiariausios studijų programos, kurias pasirenka puikiais pažymiais mokyklas baigę abiturientai. O ne tokios populiarios, tačiau labai reikalingos studijos kaip miškininkystė, valstybės labai menkai remiamos“, – teigė fakulteto vadovas. E. Bartkevičiui beliko apgailestauti, jog miškininkystės studijas pernai pasirinkusiems abiturientams ASU galėjo pasiūlyti tik 3 valstybės finansuojamas vietas.
„O juk pirmuoju numeriu miškininkystės studijas nurodė 109 stojusieji. Nepatekę į tą trejetuką studentai, kurių yra kiek daugiau nei pusšimtis, per metus už studijas turi sumokėti po 5 400 Lt“, – nurodė dekanas.
Kolegijos pranašumai prieš universitetą
Tiesa, be ASU, būsimuosius miškininkus rengia ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija Girionyse. Tačiau, E. Bartkevičiaus teigimu, priešingai nei Akademijoje veikiančiame universitete, šioje kolegijoje yra daugiau kaip 100 valstybės remiamų vietų. „Ir tą skaičių dar numatoma didinti, kai pas mus jis drastiškai sumažėjo“, – sakė Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas.
Verslininkas R. Karbauskis kritiškai vertina situaciją, kai Lietuvos žemės ūkio specialistus rengiančiose švietimo institucijose rengiami padavėjai. „O juk tie padavėjai, į kurių rengimą investavo valstybė, pasibaigus studijoms dažniausiai išskrenda laimės ieškoti į užsienį“, – konstatavo „Agrokoncerno“ prezidentas. Turimais duomenimis, iš šią kolegiją baigusių studentų 56 % taip ir nepradėjo dirbti pagal specialybę.
Neįtikino ministerijos komisijos
Siekdami didesniam skaičiui abiturientų suteikti galimybę studijuoti miškininkystę, ASU atstovai ministerijai pateikė prašymą dėl dalinio valstybės finansavimo skyrimo. Tokiu atveju mokslo įstaiga studijų programai plėtoti turi užsitikrinti privačios ar valstybinės struktūros finansavimą. Šįmet ŠMM nepopuliarių studijų programų daliniam rėmimui yra numačiusi skirti 1 mln. Lt.
Anot E. Bartkevičiaus, jam pavyko gauti šalies miškų urėdijų patvirtinimą, jog tiek besimokantiems, tiek studijas baigusiems jauniesiems miškininkams bus suteiktos 133 darbo vietos. Juk urėdijos darbuotojus priima tik pagal konkrečius reikalavimus, tad pretendentai užimti tam tikras pareigas turi turėti atitinkamą išsilavinimą.
Todėl ASU parengtas pasiūlymas dėl dalinio valstybės finansavimo miškininkystės studijas pasirinkusiems jaunuoliams buvo pateiktas ŠMM, jį svarstė sudaryta komisija.
„Šioje komisijoje, kurią sudarė Žemės ūkio, Sveikatos ministerijos atstovai, deja, nebuvo kam ginti miškininkų interesų. Nors galutinis sprendimas dar oficialiai nepaskelbtas, bet jau girdėjome, kad mūsų pasiūlymas nebus patenkintas. Tai reiškia, kad valstybė vėl tik labai menkai parems reikalingą, bet nepopuliarią miškininkystės studijų programą mūsų universitete. Taigi ir vėl atsimušame į sieną“, – teigė ASU dekanas.
Verslininko R. Karbauskio nuomone, nesuvokiama, kodėl ŠMM užsimerkia prieš konkrečius planus, kad jaunieji miškininkai kuo greičiau pradėtų dirbti pagal specialybę. „Švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė tikriausiai teįsivaizduoja, kad žemės ūkis tėra žemės arimas, o žemdirbiui, miškų specialistui esą ir kolegijos išsilavinimo užtenka – bent jau man susidarė toks įspūdis apie šios ministerijos poziciją, plėtojant aukštąjį žemės ūkio švietimą Lietuvoje“, – mano „Agrokoncerno“ prezidentas.
Aptakiai kalbėti labai patogu
Švietimo ir mokslo viceministrės N. Putinaitės teigimu, valstybės finansavimo proporcijos studijų sritims ir krypčių grupėms koreguojamos kasmet, atsižvelgiant į specialistų poreikį, ankstesnių metų priėmimo patirtį ir valstybės nefinansuojamų studentų skaičių.
Pasak jos, reaguojant į pastaraisiais metais darbo rinkoje išryškėjusį teisės ir vadybos specialistų perteklių ir stojančiųjų tendenciją rinktis mokamas šios srities studijas, jau keleri metai sumažintas šioms kryptims skiriamų „studijų krepšelių“ skaičius ir šiemet daugiau valstybės finansuojamų vietų numatyta kolegijų biomedicinos sričiai, į kurią įeina agronomija ir miškininkystė.
Pareigūnės manymu, nuo šių metų tarp stojančiųjų nepopuliarioms, bet valstybei reikalingoms studijų programoms taip pat gali būti skiriamas tikslinis studijų finansavimas. Į tokią vietą priimtas studentas turės trejus metus dirbti pagal įgytą specialybę, o darbdavys – prisidėti finansuojant būsimojo darbuotojo studijas.
Viceministrė pripažįsta, kad šiemet ministerijoje jau ne kartą buvo nagrinėjamos šios problemos ir ministerijos sudaryta komisija svarstė pasiūlymus dėl tikslinių vietų konkrečioms programoms suteikimo. Bet kol kas aukštas pareigas užimanti pareigūnė tegali pasakyti, kad „nemaža dalis jų (tikslinių vietų – red. past.) nuo bendro skaičiaus yra pasiūlyta suteikti studijuojantiems programas, susijusias su žemės ūkiu“.
