aA
Kiaušiniai turguose - viena populiariausių prekių: jei nesuskubsi ateiti laiku, nebegausi. Daugelis žmonių tiki, kad ūkininkų ar močiučių užauginta laisvėje laikomų vištų „produkcija“ skanesnė ir sveikesnė. Ant pakuočių mažomis raidelėmis rašoma „pagerintuose narvuose laikomų“,„ant kraiko“ gyvenančių arba „laisvai vaikštančių“ vištų kiaušiniai. Ar nuo to priklauso kiaušinio kokybė? GRYNAS.lt ieškojo atsakymo į šį klausimą.
Kalvarijų turguje pardavinėjami kiaušiniai
© DELFI / Tomas Vinickas

Kodėl vieni kiaušinių tryniai ryškiai geltoni, o kiti - blyškūs?

Ko gero, nėra kito tokio produkto, su kuriuo būtų susiję tiek daug mitų. Labiausiai paplitęs – gero kiaušinio lukštas turi būti rudas, o trynys - kuo tamsesnis. Taip pat manoma, kad laisvėje laikomų vištų kiaušinių sudėtyje yra daugiau naudingų medžiagų, nei gyvenančių ankštuose narvuose ar laikomų ant kraiko. Vyrauja nuomonė, iš paukštynų atkeliavusiuose kiaušiniuose gali būti įvairių cheminių medžiagų likučių, kurie gali pakenkti sveikatai.
Be to, kartais kiaušiniai turi nemalonų kvapą ar skonį, nors galiojimo terminas dar nebūna pasibaigęs.

Kaip yra iš tikrųjų? Kauno Technologijos universiteto Maisto instituto Juslinės analizės laboratorijos vedėja dr. Aldona Mieželienė sako, kad tyrinėjant juslines kiaušinių savybes (skonį, kvapą, tekstūrą) nebuvo nustatytos jų sąsajos su tuo, ar višta laikoma narve, ar ant kraiko, ar lauke. 

„Žinoma, galime daryti prielaidą, kad komfortas, kai višta lesa, ką nori, bėgioja, kur nori gryname ore, turi įtakos kiaušinio skoniui, nes jos organizme gaminasi mažiau streso hormonų. Tačiau tai galinčių patvirtinti tyrimų nesame atlikę“, - aiškina mokslininkė.

Vienas iš naminių kiaušinių pranašumų – vištų, kurios turi gaidį ir yra apvaisinamos, kiaušiniai daug naudingesni, nei paukštynų, kuriuose laikomos vištos gaidžio iš viso nėra mačiusios. Esą tai patvirtina JAV atlikti tyrimai.
Ūkininkas Vytautas

Pasak jos, laisvėje laikomų vištų kiaušinių trynys dažniau būna ryškiai geltonas, tačiau tai lemia ne laikymo sąlygos, o pašarai. Kai kurie ūkininkai į juos deda morkų, burokų išspaudų, tada trynys patamsėja. Jis taip pat tampa tamsesnis, kai vištos lesa daugiau žolės. 

Tačiau ir kiaušinių iš paukštynų tryniai gali būti tamsesni, jei į jų pašarus dedama karotinoidų, dažančių natūralių medžiagų. Jeigu vištos šeriamos pašarais, kurių sudėtyje yra žuvies miltų, kiaušinis gali įgyti nemalonų žuvies kvapą. Jeigu virtas kiaušinis dvelkia sieros vandeniliu, greičiausiai jis buvo nelabai šviežias.

Nuo ko priklauso kiaušinio trynio spalva?
Nuo ko priklauso kiaušinio trynio spalva?
© Shutterstock nuotr.

„Vištų laikymo aplinka ir pašarai kiaušinio maistingumui įtakos neturi. Taigi, tvirtinti, kad kaimiški kiaušiniai geresni negalime, reikėtų gilesnių tyrimų. Be to, abejoju, ar močiutės tikrai šeria savo vištas taip, kaip mūsų tėvai ar seneliai – grūdais, miltais, bulvėmis, tuo, ką augino ir valgė patys. Manau, daugelis perka tuos pačius kombinuotus pašarus“, - neslepia abejonių A.Mieželienė. 

Daugiau biologiškai aktyvių medžiagų

Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausiojo veterinarijos gydytojo Jono Staniaus, moksliniai tyrimai patvirtina, kad skirtingomis sąlygomis laikomų vištų kiaušinių maistinė vertė beveik nesiskiria: juose yra panašūs kiekiai baltymų, mikroelementų, vitaminų. 

Biologiškai aktyvių medžiagų, ypač karotinoidų laisvai laikomų vištų, kurios pačios gali rinktis lesalą, kiaušiniuose yra šiek tiek daugiau, teigia specialistas. Karotinoidai - tai nesotieji angliavandeniliai, geltoni, oranžiniai, raudoni biologiškai aktyvūs pigmentai. Tai, kad jų kiaušinyje yra, patvirtina ryškiai geltona trynio spalva.

Tokius kiaušinius deda vištos, kurios gali išeiti į aptvarus, esančius po atviru dangumi, kur auga joms skirta augalija. Taigi, jos turi galimybę gauti reikiamą kiekį augalinių pašarų, kurie ir yra karotinoidų šaltinis. Karotinoidai pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, kurios daro teigiamą įtaką žmogaus organizmui: saugo nuo širdies ir akių ligų, vėžinių susirgimų.

Pasak J.Staniaus, laisvų vištų kiaušiniuose randamas ir šiek tiek didesnis kiekis omega 3 polinesočiųjų riebalų rūgščių. Dokozahekseno (DHR) riebalų rūgštis reikalinga smegenų funkcijos palaikymui. Ji padeda išsaugoti ir gerą regėjimą.

Vištų, kurios laikomos ant kraiko paukštynuose, fermose, ūkiuose kiaušiniai žymimi skaitmeniu 2. Šios vištos nuolat laikomos uždarose patalpose. Ant laktos tupinčiam paukščiui turi būti skirta ne mažiau nei 15 centimetrų erdvės. Skaičius 3 rodo, kad dedeklės vištos buvo laikomos narvuose.
Citata

Naujausi laboratoriniai tyrimai rodo, kad Omega - 3 polinesočiosios riebalų rūgštys – dokozaheksenas (DHR) ir eikozapentenas (EPR) - gali sunaikinti vėžines ląsteles. JAV mokslininkai nustatė, kad laisvėje gyvenančių vištų kiaušiniuose aptinkamas ir didesnis bendras riebalų kiekis. Tuo tarpu cholesterolio kiekis beveik nesiskyrė.

Kitas skirtumas - laisvai laikomos vištos deda kiaušinius, kuriuose polinesočiųjų riebalų rūgščių Omega - 6 ir Omega - 3 santykis yra 1:1. Neturinčių laisvės ir lesinamų daug Omega - 6 turinčiais pašarais vištų kiaušiniuose susidaro Omega 6 perteklius ir šių rūgščių santykis išsibalansuoja. 

Jų santykis neturėtų būti didesnis nei 5:1. Priešingu atveju sutrinka prostaglandinų, biologiškai aktyvių medžiagų, veikiančių panašiai kaip hormonai, pusiausvyra žmogaus organizme – daugėja uždegimus skatinančių ir mažėja uždegimus slopinančių.

Sudėtis priklauso nuo pašarų

Fiziologiškai vištos organizme formuojantis kiaušiniui jame kaupiamos visos medžiagos, reikalingos viščiuko išsivystymui, kurias dedeklė višta gauna su pašarais, aiškina veterinarijos gydytojas J.Stanius. Jei pašaruose trūksta kalcio, tai gali atsiliepti lukšto formavimuisi, jis gali būti minkštas.

Gaidys
Gaidys
© DELFI (R.Gečiūnaitės nuotr.)

Jei laisva višta lesa daug žaliųjų pašarų, morkų, burokų, kiaušinio trynys bus geltonesnis, tačiau jei narve laikomą vištą lesinsime lesalu, kuriame yra kukurūzų, kitų karotinoidų turinčių augalinių priedų, jis taip pat bus intensyviai geltonos spalvos. Taigi, viską lemia pašarai, pabrėžia J.Stanius.

Pasak jo, koncentruotuose lesaluose, kurie naudojami pramoninėje kiaušinių gamyboje, yra visos reikiamos medžiagos, tinkamai subalansuotos, kad būtų užtikrintas normalus vištų dedeklių organizmo funkcionavimas ir kiaušinių formavimasis. Todėl kiaušiniai iš paukštynų, nesvarbu ar narvuose, ar ant kraiko laikomų vištų, yra vienodai pilnaverčiai. 

Kita vertus, siekiant užtikrinti vištų dėslumą, net ir ūkininkai, laikantys iki 50 vištų, dažnai perka koncentruotus lesalus iš pramoninių pašarų gamintojų, kurie skirti paukštynuose laikomoms vištoms. Šie kiaušiniai neženklinami, taigi, tik pats ūkininkas gali užtikrinti jų šviežumą ir galiojimo termino laikymąsi.

Kuo pranašesni ekologiškų ūkių kiaušiniai?

Tik ekolginiuose ūkiuose užtikrinama pastovi veterinarinė kontrolė. Tokių ūkių, registruotų VMVT, Lietuvoje kol kas yra 3. Ekologiškas gamybos būdas užtikrina aukštesnę kiaušinių kokybę: turi būti naudojami ekologiški lesalai, vištos turi laisvai vaikščioti, užtikrinti jų gerovės reikalavimai, profilaktikai ir gydymui nenaudojami cheminiai preparatai, medikamentai. Taigi, šie kiaušiniai turi pranašumų. 

Įtaką kiaušinio specifinėms ir maistinėms savybėms turi ir kiaušinio šviežumas. 3 parų – 1 savaitės senumo kiaušinis - pats naudingiausias. ES teisės aktais nustatyta, kad norint vartotojams užtikrinti galimybę įsigyti tokių kiaušinių, A klasės kiaušinių pakuotės gali būti ženklinamos nuoroda „ekstra“ arba „ekstra švieži“ iki devintos nuo kiaušinių padėjimo dienos. 

Lietuvoje vienas gamintojas bandė juos tiekti į rinką, bet kilo ženklinimo problemų: jei kiaušinių neišpirktų iš karto, praėjus 9 dienų laikotarpiui juos reikėtų naujai ženklinti, todėl šių planų atsisakyta.


Cheminių medžiagų likučiai leidžiami

Kitas kiaušinių sudėčiai įtakos turintis faktorius, atkreipia dėmesį J. Stanius - cheminiai preparatai. Siekiant apsaugoti vištas nuo ligų ir užtikrinti tinkamą dedeklių vystymasį auginant jas koncentruotoje aplinkoje, lesalai papildomi cheminiais preparatais.

Vištos laikomos nelaisvėje
Vištos laikomos nelaisvėje
© Shutterstock nuotr.

Siekiant kontroliuoti medžiagų likučių kiekius kiaušiniuose, maisto ir veterinarijos tarnyba kiekvieniems metams patvirtina medžiagų liekanų gyvūnuose ir jų mėsoje, piene, paukštienoje, kiaušiniuose, žvėrienoje, žuvyse ir meduje stebėsenos planą. Juo vadovaudamasi VMVT ima kiaušinių mėginius.

Mėginiai tiriami Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos institute. Šiais metais pagal minėtą planą iš kiekvieno kiaušinių gamybos subjekto kiekvieną mėnesį bus paimamas kiaušinių mėginys tyrimui. Iš viso per metus bus paimta 200 kiaušinių mėginių ir atlikta virš 3tūkst. tyrimų.

Kiaušinių maistinė vertė nesiskiria, nesvarbu, kur ir kokiomis sąlygomis vištos laikomos. Jo cheminė sudėtis nekinta.
R. Gružauskas

Vykdant tokio pobūdžio tyrimus 2011-2012 m. buvo paimti 368 kiaušinių mėginiai ir atlikta 5754 tyrimų. Nei vienu atveju medžiagų likučių kiekiai neviršijo nustatytų lygių,. Vienintelis toks faktas per pastaruosius metus užfiksuotas šiais metais.

Rugpjūčio mėnėnesį bendrovės „Zujų paukštynas“ kiaušinių mėginiuose nustatyta 476 µg/kg kokcidiostatiko lasalocido, kai teisės aktais leidžiama lasalocido koncentracija siekia 150 µg/kg.

Tai atsitiko pažeidus vietoje gaminamų lesalų gamybos tvarką, kai antimikrobinės medžiagos pateko į dedeklių lesalus, nors jas galima naudoti tik jaunų vištaičių auginimo metu. 

Vis dėlto, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovas tikina, kad nepaisant šio atvejo, gamintojams tinkamai naudojant medikamentus ir cheminius preparatus iš paukštynų taip pat atkelliauja saugūs kiaušiniai.

Ar galime būti ramūs? Juk nors leistini medžiagų kiekiai neviršijami, niekas nežino, koks jų ilgalaikis poveikis žmogaus organizmui. Tokie tyrimai neatliekami, nors mokslininkai jau seniai šneka apie cheminių medžiagų kokteilį, kuris kaupiasi mūsų kūne.


Reikėtų pasverti ir trūkumus

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Gyvulininkystės katedros vedėjas, prof. habil. dr. Romas Gružauskas pataria gerai pasverti laisvai laikomų ir auginamų narvuose ar ant kraiko vištų kiaušinių pranašumus ir trūkumus. Patalpose, kur vištos laikomos ant kraiko, daugiau dulkių, neišvengiamas kiaušinių sąlytis su paukščių ekskrementais, dėl to jie gali būti mikrobiologiškai užteršti.

Kai vištos laisvos vaikščioja lauke ir lesa viską, ką randa, pasitaiko, kad prisilesa kenksmingų medžiagų. Žemės ūkyje naudojamos ir trąšos, ir kitos cheminės medžiagos, teršiančios aplinką. Vištas laikant lauke būtina sanuoti dirvožemį, naikinti vištų erkutes. Gerai, jei ūkininkas laiko 10 vištų, tada šiuos procesus lengviau kontroliuoti, bet jei kelis šimtus? 

„Kiaušinių maistinė vertė nesiskiria, nesvarbu, kur ir kokiomis sąlygomis vištos laikomos. Jų cheminė sudėtis nekinta“, - įsitikinęs R.Gružauskas. Pasak jo, pagerinti kiaušinių naudingas savybes galima tik praturtinant lesalą tam tikromis medžiagomis. 

Ūkininkas: mano vištų kiaušiniai geresni, nes jos auga laisvėje

Mažiau nei 50 vištų auginantis ir turguje kiaušinius pardavinėjantis ūkininkas Vytautas įsitikinęs, kad laimingų ir laisvėje laikomų vištų kiaušiniai geresni. Kai kuriose šalyse laikymas mažoje erdvėje net buvo laikomas vienu iš kankinimo būdų. Laikomos ant kraiko vištos jaučiasi geriau, bet vis tiek nepalyginsi su laisve. 

Paukštynuose vištos nemato tikros saulės, jų gyvybingumas palaikomas dirbtina šviesa ir dirbtinai kuriama temperatūra. Be to, paukštynuose į pašarus dedama tam tikrų priedų, kad būtų didesnė išeiga.

Pasak ūkininko, jo vištos šiltuoju metų laiku gyvena lauke, aptvertoje teritorijoje, maitinasi tuo, ką randa ant žemės: rudenį lesė nukritusius obuolius, žolę, kurią ūkininkas paįvairino prisėjęs baltųjų dobiliukų, eraičino. Vištos gauna ir tokių skanėstų kaip obuolių, daržovių – moliūgų, morkų ir burokų išspaudų.

Naujausi tyrimai iš tiesų liudija, kad vištos, gyvenančios pagerintuose narvuose, yra laimingesnės nei besidžiaugiančios laisve. Joms ten gyventi patogiau, jos jaučiasi saugesnės, labiau rūpinamasi jų gerove. Tai atskleidė Jungtinėje Kralystėje, Bristolio universitete atliktas tyrimas.
Citata

Grūdus vištoms ūkininkas išmirko ir sudaigina, kad šios gautų daugiau naudingų medžiagų. Vištoms, pasak jo, patinka ir dilgėlės, kurių prižėlę patvoryje. Žiemai ūkininkas joms prikasa dilgėlių šaknų.

Vytautas įsitikinęs, kad vienas iš naminių kiaušinių pranašumų – vištų, kurios turi gaidį ir yra apvaisinamos, kiaušiniai daug naudingesni, nei iš paukštynų, kuriuose laikomos vištos gaidžio iš vis nėra mačiusios. Esą tai patvirtina JAV atlikti tyrimai. 

Vyras tikina, kad parduoda tik šviežius trijų dienų kiaušinius. Jų trynys yra šviesesnis. Jei trynys tamsus, tuomet arba kiaušinis senstelėjęs, arba vištos buvo šeriamos lesalu, kuriame yra karotino. Lukšto spalvą, jo teigimu, lemia ne tik vištos rūšis, bet ir tai, ar ji lesa smėlį, ar žvyrą. Jei lesa kvarcinį smėlį bus šviesesnis, jei priemolingą žvyrą – tamsesnis.

„Aišku, nesakau, kad mano kiaušiniai ekologiški. Žemės ūkyje chemizacija vis tiek yra. Naudojamos cheminės priemonės, padedančios apsiginti nuo piktžolių”, - neslepia pašnekovas. 


Narvuose – laimingesnės ir saugesnės?

Naujausi tyrimai iš tiesų liudija, kad vištos, gyvenančios pagerintuose narvuose, yra laimingesnės nei besidžiaugiančios laisve. Narvuose joms gyventi patogiau, jos jaučiasi saugesnės, labiau rūpinamasi jų gerove. Tai atskleidė Jungtinėje Kralystėje, Bristolio universitete, atliktas tyrimas. 

Taip yra dėl to, kad toli gražu ne visi laisvėje vištas auginantys ūkininkai sugeba jomis tinkamai pasirūpinti. Sugriežtinus vištų laikymo reikalavimus jos dabar gyvena po 70 – 80 paukščių dideliuose erdviuose narvuose, su priėjimu prie maisto ir vandens.

Kiaušiniai parduotuvėje
Kiaušiniai parduotuvėje
© DELFI / Tomas Vinickas

Nuo 2012 metų sausio Europos Sąjungoje įsigaliojo draudimas laikyti dedekles vištas nepagerintuose narvuose. Šiuo draudimu siekiama pagerinti vištų dedeklių laikymo sąlygas, kad jos atitiktų paukščių fiziologinius poreikius.

Lietuvoje šiuo metu visi paukštininkystės ūkiai atitinka reikalavimus, dedeklės vištos laikomos pagerintuose narvuose, atitinkančiuose ES reikalavimus, palaidos ant kraiko paukštidėse arba ekologiniuose ūkiuose.

Tiesa, sugriežtinti dedeklių vištų laikymo reikalavimai taikomi tik tiems paukštininkystės ūkiams, kuriuose laikoma ne mažiau kaip 350 vištų.

Keli patarimai, kaip rinktis kiaušinius

Jei jums rūpi, kaip laikomos vištos, kurių kiaušinius perkate, atkreipkite dėmesį į jų ženklinimą. Jei dėklas pažymėtas skaitmeniu 0, tai reiškia, kad vištos laikomos ekologiškame ūkyje. Čia jos gali laisvai vaikščioti atvirame lauke, lesinamos pašaru, kuris užaugintas naudojant tik natūralius priedus.

Kai kiaušinis, paženklintas vienetu, tai rodo, kad dedeklės laikomos laisvos. Kai leidžia oro sąlygos, jos gali išeiti į lauką ir vaikščioti aptvaruose po atviru dangumi. Turi būti užtikrinta, kad kiekvienai vištai tektų 4 kv. m  ploto.

Vištų, kurios laikomos ant kraiko paukštynuose, fermose, ūkiuose kiaušiniai žymimi skaitmeniu 2. Šios vištos nuolat laikomos uždarose patalpose. Ant laktos tupinčiam paukščiui turi būti skirta ne mažiau nei 15 centimetrų erdvės.

Skaičius 3 rodo, kad dedeklės vištos laikomos narvuose.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Ambicingi ES užmojai: už 30 metų visi pastatai Europoje šiluma turi pasirūpinti patys (84)

Ilgai gyvenę galvodami tik apie save, teršdami gamtą ir negalvodami apie pasekmes, pagaliau...

Vilniečius nustebino papūga Žvėryne: pasiruoškite – netrukus prasidės tikra jų invazija (45)

Nuotraukas, pridėtas prie šio straipsnio, darė mano žmona Vilniaus Žvėryno rajone šį...

Užfiksuotas nelegaliai valstybės sieną kertantis imigrantas: šįkart keturkojui pavyko išsisukti (3)

Jeigu manote, kad nelegaliai valstybės sieną kerta tik dvikojai – klystate. Pirmadienį...

Lietuvių mokslininkai pelnė pripažinimą Europoje: orą valantis išradimas skinasi kelią (12)

Vilniaus Gedimino technikos universiteto ( VGTU ) Aplinkos apsaugos instituto mokslininkai prof....

Kėdainiškiai džiaugiasi neįprastu augintiniu: maistu prisijaukino lapę (35)

Į kaimuose esančius kiemus užsukančias pūstauodeges lapes jau galima vadinti kasdienybe, o ne...

Top naujienos

Gyvai / Antroji sezono akistata: „Žalgiris“ – „Rytas“ tiesioginė vaizdo transliacija (60)

„Betsafe- LKL “ čempionate antrą kartą šį sezoną susitinka praėjusio sezono finalininkai...

Po vizito pas odontologę: vieną akimirką sąmoningas, kitą guliu ant žemės, burnoje – kraujo skonis, šalia – pusė danties (98)

Dėl danties skausmo odontologijos klinikoje pagalbos ieškojęs vaikinas liko be trijų priekinių...

Svaigūs jaunimo vakarėliai šokiravo net pareigūnus (14)

Kai kurie Gargždų moksleiviai pastaraisiais mėnesiais pakliuvo pareigūnų akiratin. Mat spalio...

Kauno priemiestyje, gyvenamojo namo kieme, nukrito lėktuvas – žuvo žinomas pilotas su mokiniu papildyta liudininko pasakojimu ir aviatorių nuomone (409)

Sekmadienį, 13.51 val., Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112...

Skirtingi meno muziejų likimai: kodėl dėmesio užtenka ne visiems?

Tokie skirtingi meno muziejų likimai. Kodėl vienų menininkų kūryba eksponuojama ir po jų...

Atlikėja Natalija Bunkė – apie dar vaikystės svajonę, sūnaus talentus ir svarbiausias gyvenimo pamokas (64)

Žinoma atlikėja Natalija Bunkė puikiai žino, ką reiškia savo pašaukimą atrasti dar lankant...

Nei į tvorą, nei į mietą: Kauno pareigūnai virto vaiduoklių medžiotojais (5)

Sekmadienį prieš Lietuvos krepšinio lygos ( LKL ) rungtynes Kaune tarp vietos „Žalgirio“ ir...

Kodėl Putinas pabūgo vieno žmogaus žygio per Sibirą? Reakcija – neadekvati (266)

Aleksandras Gabyševas žadėjo, pasitelkęs egzorcizmą, iš Rusijos išginti apsėstąjį...

Cololo paskutinį „sudiev“ tarti atvykęs grupės „Patruliai“ lyderis Algirdas Radzevičius: kol kas atsisakau patikėti, kad jo nėra (130)

Šeštadienį ir sekmadienį Druskininkuose artimieji, bičiuliai bei kolegos rinkosi atsisveikinti su...