Visoje Europoje unikalus Kuršių nerijos nacionalinis parkas (KNNP) turėtų būti saugomų teritorijų flagmanas Lietuvoje, tačiau jame net nėra šiuolaikiško lankytojų centro, savo noru panaikintas vienintelis gamtos muziejus, nevykdoma edukacinė veikla. Parko direkcijoje dirba vos vienas biologas, o etatų - arti šimto, rašo lzinios.lt.
KNNP, skirtingai nei kitos mūsų šalies saugomos teritorijos, per 2007-2013 metus nesugebėjo pasinaudoti Europos Sąjungos (ES) pinigais, tad dabar kuriami planai, kaip nuplauti šią gėdą žvelgiant į 2014-2020 metų europinės paramos finansinę perspektyvą.
Apie istorijomis dėl nelegalių statybų labiau pagarsėjusio parko veiklą, neišnaudojamą potencialą ryžosi viešai prabilti kai kurie pajūrio muziejininkai. Jų manymu, dešimtmečius murkdytis skandaluose ir gamtos perlu vadinamoje teritorijoje nepuoselėti turizmo yra netoleruotina.
KNNP vadovybė tik iš dalies sutinka su kritika ir tvirtina, kad ateities planai - didžiuliai ir šviesūs. Tačiau ir tai tėra valstybės išlaikytinių stalčiuose gulinčios vizijos.
Atsisakė muziejaus
Prieš keletą metų uždarius vienintelį parko direkcijai priklausiusį Gamtos muziejų Smiltynėje, imta viešai reikšti pasipiktinimą KNNP vykdoma politika.
Ilgametis Lietuvos jūrų muziejaus (LJM) biologas Remigijus Dailidė LŽ teigė, kad antro tokio muziejaus niekada nebepavyks įkurti. "Visiškai nesuvokiu, kodėl KNNP nusprendė uždaryti Gamtos muziejų? Dabar ten stovi trys apleisti pastatai, visos vabzdžių, gyvūnų, augalų kolekcijos, geologiniai stendai apie Kuršių nerijos formavimąsi perduoti Klaipėdos universitetui. Ta kolekcija priklauso Jūrų muziejui, bet mes neturime sąlygų ir patalpų jai laikyti, todėl perdavėme. Nacionaliniam parkui tos ekspozicijos nebereikia", - sakė muziejininkas.
R. Dailidės teigimu, eksponatai buvo kaupiami labai kruopščiai ir ilgai, nes pirma buvo nuspręsta steigti Gamtos muziejų, tik paskui jį pildyti eksponatais.
Jis sutinka, kad drėgnuose ir senuose mediniuose paveldosaugos pastatuose Smiltynėje kolekcijos nebegalėjo būti, tačiau nesupranta, kodėl per tiek metų nepasinaudota ES skiriama parama saugomoms teritorijoms ir muziejams, siekiant pritaikyti tas patalpas kolekcijoms.
"Dėl to kaltas netinkamas buvusių ir esamų parko vadovų požiūris. Jiems to muziejaus, vertingų per 6 tūkst. eksponatų nereikia. ES paramą kiti parkai kone sunkvežimiais "vežė", o šitas? Parko tikslas - saugoti gamtą ir žmogaus darną su ja. Gamtą jie saugo, bylinėjasi, o švietėjiška veikla? Sunaikino muziejų, kuriame buvo ir pačios Kuršių nerijos formavimosi ekspozicija", - apmaudo neslėpė LJM darbuotojas.
Švietimas - ne prioritetas
LJM atstovė spaudai Nika Puteikienė taip pat pripažino, jog nepaisant to, kad KNNP direkcija daug ir aktyviai dirba stengdamasi išsaugoti unikalią gamtą ir kultūros paveldą, edukacinė, turizmo plėtros ir kultūrinė funkcijos lieka antraeilės.
"Juk negali saugoti to, ko nemyli ir nepažįsti. O kaip pažinti, jei panaikintas muziejus, beveik nevykdoma jokia edukacinė veikla, nepakankamai dirbama su turistais. Kiti mažesni parkai turi puikiausius lankytojų centrus, ekspozicijas, ten vedamos ekskursijos. Teritorija įtraukta į UNESCO paveldo sąrašą, o sąlygos mėgautis šiuo gamtos kampeliu yra menkos. Kiek per metus KNNP priima mokslininkų grupių? Kiek kartų veda ekskursijas turistams iš Lietuvos, užsienio?" - klausė ji.LŽ paklausus, kiek žmonių direkcijoje tiesiogiai dirba su parko lankytojais, su jais bendrauja, veda ekskursijas, priima moksleivių grupes, paaiškėjo, kad tokių tėra vos keli, žiemą - dar mažiau.
"Pas mus yra patvirtinti 98 darbuotojų etatai, o realiai dirba 60. Tiesiogiai su lankytojais bendrauja informacijos centrų darbuotojai, vienas gamtos inspektorius. Na gal kokie 5 žmonės vasarą", - pripažino T. Tukačiauskas.
R.Dailidė stebėjosi, kad turint tiek darbuotojų nemezgami jokie santykiai su parko lankytojais, esą ir metinės ataskaitos nėra viešos, neįmanoma sužinoti, kokie moksliniai tyrimai atliekami KNNP, kokia vykdoma gyvūnų ir augalų apskaita.
Piešia šviesią ateitį
Norėdama pademonstruoti, kad nėra viskas taip jau blogai, KNNP direkcija informavo, jog edukacinės veiklos spragas tikrai ketinama užlopyti ateityje. "Negalime padaryti per kelerius metus to, kas nebuvo daroma dešimtmečius. Galiu patikinti, kad parko direkcija tikrai kreipsis paramos į ES fondus 2014-2020 metų laikotarpiui. O planų jau dabar yra daug", - tikino T. Tukačiauskas.
