Nors Stokholme gyvena 1,3 mln. gyventojų, miestas - nepreikaištingai švarus. Atrodo, jog vaikščiotum neįtkėtino dydžio muziejuje. Taip, Stokholmą galima pavadinti muziejumi po atviru dangumi, kurio gatvėse stūkso didingi pastatai, o daugybės Stokholmo salų krantus skalauja Baltijos jūra, nuobodų asfalto grindinį keičia žali parkai. Galiausiai visą miestą gaubia švara ir meilė aplinkai.
Saugi aplinka - ir danguje, ir žemėje
Čia, kaip ir kiekviename didmiestyje jaučiamas šurmulys, kai šimtai žmonių skuba miesto gatvėmis, tačiau ramybės oazėse – žaliuose parkuose su fontanais, vandens baseinais, gėlynais ir pavėsinėmis – galima papietauti su kolega, pasimėgauti saulės spinduliais ar tiesiog panirti į mėgstamą knygą.
Kyla klausimas, kaip toks didelis miestas, su išvystyta sunkiąja pramone, gali būti draugiškas aplinkai?
Švedija siekia sukurti kokybišką aplinką, kuria galės naudotis ateinanti karta. Dėl to vykdo gana griežtą aplinkos apsaugos politiką, kurios pagrindiniai tikslai :
• Sumažinti poveikį klimatui;
• Švarus oras;
• Nenuodinga aplinka;
• Saugus ozono sluoksnis;
• Saugi aplinka radiacijos požiūriu;
• Nulinė eutrofikacija (ekosistemos kitimas, sukeltas vandenyje ištirpusių cheminių maisto medžiagų, -red. past.)
• Ežerų ir upių klestėjimas;
• Geros kokybės požeminiai vandenys;
• Subalansuota jūrinė aplinka ir pakrančių plotų bei salynų klestėjimas;
• Pelkių klestėjimas;
• Darniai tvarkomi miškai;
• Įvairus žemės ūkio kraštovaizdis;
• Išsaugotas kalnų kraštovaizdis;
• Tinkamas aplinkos užstatymas;
• Didelė augalų ir gyvūnų įvairovė.
Ekologija - skatinama valdžios, įgyvendinama visuomenės
Pasiekti tokius aplinkosauginius rodiklius Švedijai padeda valstybėje veikiančios dešimtys įvairių organizacijų ir institucijų, tokios kaip Švedijos Energijos Agentūra, Baltijos jūros regiono programa, Švedijos vyriausybė, Stoklohmo Aplinkosaugos Institutas ir kitos.
Tačiau tik aplinkosauginių institucijų egzistavimas nepavers valstybės ekologiška - svarbiausia, ką apie tokius valstybės planus galvoja ir ar stengiasi jų laikytis pati visuomenė.
Viena svarbiausių priežasčių, lemiančių aplinkai draugiškos valstybės statusą, galima įvardinti valstybės, verslo sektoriaus ir visuomenės bendradarbiavimą bei pačios visuomenės narių suvokimą, jog saugoti aplinką yra būtina.
Iš pradžių mane nustebino Stokholmo parkuose pietaujantys žmonės. Pasisotinę salotomis ar sumuštiniu, jie visas šiukšles išmeta į netoliese suolelio stovinčią šiukšledėžę.
Lietuvoje kur kas dažniau galima pamatyti lyg netyčią iš rankų ant žemės iškrentantį saldainio popierielį. Švedams lyg į kraują įaugęs požiūris, jog niekas kitas, išskyrus tave, nepasirūpins aplinka, kurioje gyveni.
Mokesčiai ... už CO2, kurį išskiria Jūsų nuosavybė
Tai galima sieti su Švedijoje galiojančia teise naudotis viešuoju gėriu. Švedijos Konstitucija įtvirtina nuostatą, jog kiekvienam yra suteikiama teisė naudotis viešu valstybės gėriu, laisvai vaikščioti net ir privačiose erdvėse, stovyklauti, grybauti ar uogauti.
Tačiau ši teisė apima ir keletą atsakomybių – lygiai taip pat kiekvienas privalo rūpintis gamta ir gyvūnija bei kitų žmonių nuosavybe. Tai galima apibendrinti fraze „netrukdyti, negriauti“.
Vaikštant Stokholmo gatvėmis taip pat stebina bene viso miesto, viešbučių, kitų viešų ir privačių erdvių apšvietimas. Viskas apšviečiama naudojant energiją taupančias lemputes. Taip pat Švedijos gyventojai yra skatinami naudotis puikiai išvystytu viešuoju transportu, dėl ko mažėja automobilių srautai, taip sumažinama ir oro tarša.
Net jei svečiuositės Švedijos sostinėje vos kelias dienas Stokholmo gyventojas, skubantis į darbą ir nešantis išrūšiuotas atliekas į tam skirtus konteinerius, jums taps įprastu vaizdu.
Švari, tvarkinga aplinka - kiekvieno miestiečio pareiga ir būtinybė
Visa Švedijos aplinkosauginė politika yra pritaikyta šalies gyventojams. Svarbu tai, jog speciali organizacija „Albeco“ rūpinasi informacijos aplinkosauginiais klausimais skleidimu, tad Švedijos gyventojai yra nuolat informuojami apie vykstančius pokyčius ir priimamus įstatymus aplinkosaugos srityje bei būdus, kaip jie patys galėtų prisidėti prie ekologiškos valstybės statuso įgyvendinimo.
Švedijos aplinkosaugos politika, nėra tik žodžiai dokumentuose - ją kuriant gali įsitraukti kiekvienas.
Kur išmesti šiukšlę tikrai nereikės ieškoti, nes ir atokiausiuose Stokholmo kampeliuose įrengtos šiukšliadėžės, kurios nuolat valomos. O plastikinius ir stiklinius butelius galima visą parą priduoti maisto parduotuvėse specialiai įrengtose vietose.
Reikia pripažinti, jog Švedijos aplinkosauginė politika pasiteisino ir šiandien ji yra viena ekologiškiausių valstybių Europoje.
Išugdyti ekologišką visuomenę galima mėginti nuobaudomis už šiukšlinimą, oro taršą, tačiau vargu, ar suveiks vien tik šis būdas. Kad ir kokiais būdais buvo išugdyta Švedijos visuomenė, iš jos tikrai verta pasimokyti vieno principo: tik prižiūrėdamas aplinką įgiji teisę ja naudotis.
