aA
Jinseok Seo puikiai šneka lietuviškai ir dėsto VDU
© V. Beniušio/GRYNAS.lt nuotr.

Pietų Korėjoje nacionaliniai parkai yra gerai pritaikyti turistų poreikiams – juose netrūksta tualetų, nakvynės vietų, parduotuvėlių maistui įsigyti. Savo ruožtu Lietuvos gamta natūralesnė, tačiau keliaujant joje komforto mažiau. Taip pokalbyje apie dviejų šalių gamtosauginę situaciją pastebi Pietų Korėjoje šaknis įleidęs lietuvis ir Lietuvoje gyvenantis korėjietis.

Su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Korėjos kultūros istorijos ir korėjiečių kalbos dėstytoju ir šios šalies interneto portalo korespondentu Jinseok Seo bei 7-erius metus Pietų Korėjoje gyvenančiu Martynu Šiaučiūnu-Kačinsku kalbėjomės apie nelegalias statybas vykdančią garsiąją „Samsung“ kompaniją, žinomose Korėjos įmonėse nuo užteršto oro mirštančius darbininkus, Seule griaunamus namus ir jų vietoje sodinamus medžius, taip pat žmones, kuriems įstatymai draustiniuose negalioja. Aptarėme ir prieštaringai Korėjoje vertinamą keturių didžiųjų upių projektą.

Nugriautų namų vietoje – medžiai

„Jeigu anksčiau Pietų Korėjoje buvo įprasta, kad reikia iškirsti visą kalną su medžiais ir prisistatyti namukų, kad žmonės galėtų gyventi, dabar viskas vyksta atvirkščiai – nugriauna visus namukus ir vėl užsodina medžiais“, - pasakoja M. Šiaučiūnas-Kačinskas apie dabartines tendencijas Pietų Korėjos sostinėje Seule.

Šioje šalyje apie 70 proc. teritorijos užima kalnai, tad jų gausu ir sostinėje. Tačiau šis miestas dėl gyventojų srautų nuolat plėtėsi, todėl gamta pralaimėdavo kovą su žmogumui – medžiai buvo kertami, jų vietoje dygdavo namai. Pastaruoju metu Seulo valdžia kiek pakeitė politiką.

Martynas Šiaučiūnas-Kačinskas
Martynas Šiaučiūnas-Kačinskas
© V. Beniušio/GRYNAS.lt nuotr.

„Seule yra toks Meksano kalnas - jis nelabai aukštas: kokie 200-300 metrų. Anksčiau jis buvo visiškai užstatytas namais. Prieš porą ar prieš trejus metus šio šlaito iki pusės visus daugiaaukščius namus nugriovė, padarė parką. Vėliau kitą šlaitą iš kitos pusės taip pat nugriovė, užsodino medžiais“, - prisimena Seule gyvenantis M. Šiaučiūnas-Kačinskas.

Gerai lietuviškai kalbantis J. Seo nurodo, kad tokie projektai, kada griaunami namai ir jų vietoje daromi parkai įmanomi tik Korėjos sostinėje ir negalimi kituose šalies miestuose. Mat tai brangiai kainuoja, o be to ir visi specialistai, galintys tokius projektus įgyvendinti, susitelkę Seule.

Rūpinasi turistais, o ne miesto gyventojais?

J. Seo teigimu, ankstesnis Seulo meras labai rūpinosi sostinės įvaizdžiu, todėl įgyvendino daug projektų, siekdamas pritraukti kuo daugiau turistų. Žurnalisto įsitikinimu, dauguma šių projektų neišėjo į naudą miesto gyventojams.

„Seulo centre buvo garsus prekybos centras, kuris veikė daugiau kaip 30 metų, tačiau jis sugriuvo ir dabar jo vietoje stato parką. Mano nuomone, taip daroma tik tam, kad ši vieta geriau atrodytų, tačiau negalvojama, kaip tai atsilieps paprastų žmonių gyvenimui. Juk jei valdžia sako gerinanti žmonėms sąlygas, tai turi būti naudinga žmonėms, kad jie jaustųsi geriau. Tačiau mano nuomone, tai daroma tik tam, kad viskas gražiau atrodytų turistams“, - savo požiūrį išsako VDU dėstytojas.

„Kitas pavyzdys - jeigu patenki į kokį nors butų kompleksą, gali pastebėti, kad ten trūksta žalumo. Žalumas sukuriamas tik centre. Tačiau centre juk žmonės negyvena. Taigi, mano nuomone, valdžia nori tik demonstruoti, kad Seule stato parką, tačiau patiems žmonės naudos iš to yra labai mažai“, - kalba pašnekovas.

Korėjoje ir Lietuvoje yra daug nacionalinių parkų. Korėjoje jie yra labai gerai modernizuoti – kad žmonės galėtų mėgautis kelione, galėtų pakeliauti ir pasilinksminti. Tačiau Lietuvoje ir Europoje tai yra kaip draustinis – juose yra labai mažai patogumo.
J. Seo

Už kompensaciją negali įsigyti naujo būsto

„Seule dabar vyksta toks projektas „New town“ – naujasis miestas: kada griauna seną rajoną ir jį atstato iš naujo. Dėl to reikia sugriauti senus namus. Seno rajono gyventojai išvaromi ir jiems reikia mokėti kompensaciją. Bet gyventojai nėra patenkinti kompensacijos suma“, - apie Seule vykstančius procesus pasakoja J. Seo.

„Tarkime, aš gyvenu Seulo centre, tačiau miesto savivaldybė mane išvaro gyventi į kitą rajoną. Man duoda įsakymą, kad reikia ištuštinti namus iki tokios ir tokios dienos. Man nurodo: jums kompencacija bus tokia ir tokia. Tačiau su ta kompensacijos suma, kurią man duoda, aš niekur negaliu įsigyti naujo buto“, - kai kurių Korėjos sostinės gyventojų problemą įvardija pašnekovas.

„Tokie yra planavimo metodai – Korėjos valdžia nežiūri, kiek tiksliai reikia skirti pinigų gyventojų būsto kompensacijai“, - kalba korėjietis.

J. Seo teigimu, korėjiečiai yra linkę manyti, kad seni dalykai yra blogi, esą jie niekam nenaudingi. „Pavyzdžiui, Vilniuje jūs turite Užupį. Anksčiau čia gyveno neturtingi žmonės, bet vėliau čia susirinko menininkai, artistai ir pakeitė šį rajoną į vieną gražiausių visame Vilniuje. Seule mes taip pat turėjome tokį neturtingųjų rajoną, tačiau toks variantas kaip Vilniuje nebuvo įmanomas, nes Seulo savivaldybė norėjo šį neturtingųjų rajoną iš karto sugriauti ir pastatyti jį iš naujo – modernizavimo vardu“, - sako VDU dėstytojas.

Nelegalios statybos ir ryšiai su valdžia

J. Seo įvardija dar vieną Pietų Korėjos problemą, kuri aktuali ir Lietuvai – statybas neleistinose vietose. „Per žinias labai dažnai girdime, kad turtingi žmonės pasistato ką nors draustiniuose, bet jie nebaudžiami, nes turi pinigų ir kažkaip apeina tą draudimą“, - pasakoja korėjietis.

Pašnekovo teigimu, jis nėra girdėjęs, kad už nelegalias statybas nors vienas jas vykdęs žmogus Pietų Korėjoje būtų patekęs į kalėjimą. Jam neteko išgirsti ir kad nors vienas taip neteisėtai pastatytas namas jo tėvynėje būtų nugriautas.

„Dažniausiai žmogus, kuris pasistato namą draustinyje, yra labai galingas žmogus. Jis turi specialų santykį su valdžia, todėl jam niekas nieko neuždraus, jam niekas net nebandys uždrausti“, - sako žurnalistas.

„Pavyzdžiui, „Samsung“ įmonė – mes labai dažnai girdime iš žinių, kad ši įmonė nelegaliai ką nors stato kokiame nors draustinyje arba nelegaliai kaip kitaip naikina gamtą. Bet mes nieko negalime padaryti. Vėliau paaiškėja, kad savivaldybė arba vyriausybė dėl to (nelegalių statybų – red.past.) nieko nepadarė, galbūt jos (privačios įmonės ir valdžia – red.past.) turi tarpusavio ryšį, derybas, to nežinau“, - kalba J. Seo.

Jeigu anksčiau Pietų Korėjoje buvo įprasta, kad reikia iškirsti visą kalną su medžiais ir prisistatyti namukų, kad žmonės galėtų gyventi, dabar viskas vyksta atvirkščiai – nugriauna visus namukus ir vėl užsodina medžiais.
M. Šiaučiūnas-Kačinskas

Pasak jo, lietuviai galvoja, kad „Samsung“ gamina tik buitinę elektrotechniką, tačiau Pietų Korėjoje ši bendrovė, jo žodžiais, veikia daugelyje įvairiausių sričių. Kartais kompanijos veikla prasilenkia su įstatymais.

„Pavyzdžiui, „Samsung“ turi tokį pramonės parką netoli Seulo. Tame rajone, kur dabar tas pramonės parkas yra statomas, dalis šios teritorijos priklauso draustiniams. Tačiau įstatymai kažkaip nelegaliai buvo pakeisti, buvo padirbėta su dokumentais, kad „Samsung“ galėtų čia statyti parką. Paaiškėjo, kad statyti buvo negalima, tačiau dabar jau nieko nepadarysi“, - atsidūsta pašnekovas.

Ekonomikos variklis svarbiau nei gyvybės?

Pokalbio metu žurnalistas atskleidžia dar vieną skaudžią Pietų Korėjos problemą. Pasak jo, dėl užteršto oro, viršytų leidžiamų normų ir netinkamos darbo aplinkos bendrovėje „Samsung“ ir įvairiose šalies padangų gamyklose jau mirė daugiau nei šimtas darbuotojų.

Pasak J. Seo, šalies valdžia, į tai nenori reaguoti, o tam esama įvairių priežasčių. „Pavyzdžiui, vienos iš padangų gamintojos „Hankook“ savininkas yra dabartinio prezidento giminaitis. Vyriausybė užmerkia akis į šią įmonę. Žinant viską, akivaizdu, kad valdžia tai leidžia (kad žmonės ir toliau mirtų – red.past.)“, - sako pašnekovas.

„Dažniausiai žmonės miršta dėl ligų, kurias sukelia išmetamos dujos. Po ilgo laiko. Gydytojai sako, kad mirties priežastis buvo dėl standartų nesilaikymo, dėl dujų arba dėl netinkamos darbui aplinkos. Tačiau įmonės to nepripažįsta, o Vyriausybė nieko nedaro. Žmonės pyksta, tačiau nėra kur reikalauti kompensacijos . Žmonės miršta, o įmonės nepripažįsta, kad tai yra jų kaltė. Vyriausybė to taip pat nelinkusi pripažinti, nes tai yra įmonės, kurios yra šalies ekonomikos šaknis. Vyriausybė nenori su tom įmonėm pyktis ir nenori jų paliesti“, - nurodo VDU dėstytojas.

Jo teigimu, dėl netinkamos darbo aplinkos mirusiems darbuotojams bendrovės tik kartais sumoka kompensaciją, taip siekdamos parodyti, jog neva rūpinasi savo darbuotojais.

„Tačiau dažniausiai įmonės stengiasi nepripažinti, kad darbuotojas mirė būtent dėl kenksmingos aplinkos jų gamykloje, nes tada tektų mokėti didesnę kompensaciją mirties atveju“, - pabrėžia J. Seo ir nurodo, kad su darbuotojų mirtimis dėl netinkamo darbo sąlygų susiduria kone kiekviena didelė šalies įmonė.

Keturių upių projektas marina žuvis

Netikėtai pokalbis pakrypsta apie dar vieną Pietų Korėjai šiuo metu aktualų klausimą – vadinamąjį keturių didžiųjų upių projektą ir jo padarinius gamtai.

2009-aisiais dabartinis šalies prezidentas Lee Myung-bak‘o iniciavo projektą, kurio pagrindiniais tikslais buvo įvardijamas upių sistemos modernizavimas, siekiant išvengti potvynių ir sausrų, bei viešųjų erdvių šalių upių atgaivinimas, padarant jas patrauklias gyventojams.

J. Seo vertinimu, nors į projektą buvo investuota milijardai dolerių, norimo rezultato nepasiekta. Priešingai – esą buvo padaryta didžiulė žala gamtai, o tikrasis projekto tikslas buvo nuslėptas nuo visuomenės.

„Dabar šios upės ėmė labai žaliuoti, jose miršta žuvys, tačiau prezidentas ir vyriausybė neigia tiesioginį santykį su šiuo projektu. Jie sako, kad žuvys žuvo, nes oras buvo negeras – buvo per daug saulės arba per mažai lietaus. Tačiau, remiantis mokslininkais, tokių rezultatų sulaukėme būtent dėl šio upių „modernizavimo“, - kalba pašnekovas.

“Žmonės mano, kad prezidentas turėjo planą sujungti visas keturias upes tam, kad padarytų didžiulį kanalą kaip Vokietijoje ar Amerikoje. Per šį kanalą galėtų plaukti laivai. Neaišku, kodėl prezidentas nori iškasti kanalą per visą pusiasalį, tačiau po to, kai kilo pasipriešinimas iš akademikų, mokslininkų, politikų, dabar prezidentas apsimeta, kad šio projekto jau nebedarys, o tvarkys upių sistemą”, - kalba žurnalistas.

Panašios nuomonės apie šį projektą laikosi ir M. Šiaučiūnas-Kačinskas. „Ekologiniu požiūriu tai yra didžiausias nusikaltimas gamtai“, - teigia jis.

Turizmui pritaikyta gamta prieš natūralumą

Pasidomėjęs, kuo, pašnekovų nuomone, skiriasi lietuvių ir korėjiečių gamtosaugos supratimas, sulaukiu kiek netikėto atsakymo. J. Seo pirmiausia pamini skirtingą požiūrį į nacionalinius parkus.
„Korėjoje ir Lietuvoje yra daug nacionalinių parkų. Korėjoje jie yra labai gerai modernizuoti – kad žmonės galėtų mėgautis kelione, galėtų pakeliauti ir pasilinksminti. Tačiau Lietuvoje ir Europoje tai yra kaip draustinis – juose yra labai mažai patogumo“, - savo nuomonę dėsto vyras.

„Korėjoje yra toks požiūris, kad nacionaliniame parke turi būti daug gerų kelių, viešbučių, tačiau Lietuvoje to nėra. Čia parkas yra tiesiog saugojimo objektas“, - sako J. Seo ir priduria, kad dėl turistų srautų smarkiai nukenčia jo tėvynės gamta – pašnekovo žodžiais, „ji yra labai smarkiai naikinama“.

Pietų Korėją gerai pažįstantis M. Šiaučiūnas-Kačinskas tikina, kad keliaujant gamtoje Lietuvoje viskas atrodo daug natūraliau nei Pietų Korėjoje.

„Pavyzdžiui, Lietuvoje paminklai, informacinės lentelės padarytos iš medžio, tai tarsi susilieja su gamta. Korėjoje visa turistams reikalinga informacija užrašyta ant palapininės medžiagos - kabo didžiausias skelbimas, kuris tiesiog rėkia: neskriauskim gamtos, nerūkykim. Skelbimas padarytas iš raudonai nuspalvintos plastmasės. Tačiau juk plastmasė gamtoje, skelbimas, kuris padarytas iš neekologiškos medžiagos - iš karto nekaip atrodo“, - sako lietuvis.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Klimato aktyvistė Thunberg į Niujorką vyks dvi savaites: pasirinko netaršią transporto priemonę (20)

Švedijos aktyvistė Greta Thunberg trečiadienį pradės kelionę į Niujorką, kur lankysis JT...

Vokietijoje – papildomų taršos mokesčių siūlymas: šiukšlinimas gamtoje nebeturi ribų (16)

Vokietijos aplinkos ministrė Svenja Schulze paskelbė planus priversti įmones, kurios gamina...

Tikroji pigių drabužių pirkimo kaina: žmonių išnaudojimas, skurdas ir alinama gamta (20)

Prancūzai ar italai galbūt norėtų galvoti apie save kaip madingiausius žmones Europoje, tačiau...

Skriaudžiame pačius silpniausius: skurdui ir badui pasmerkiame tuos, kurie labiausiai tausoja planetą (60)

Skurdus Afrikos rytuose esantis Burundis patenka į pasaulio maisto nesaugiausių teritorijų...

Pasirinko nepopuliarią specialybę ir to nesigaili: dabar lietuvis JAV tobulina visam pasauliui svarbų algoritmą (16)

Vis dažniau būsimi Lietuvos mokslininkai per studijų metus įgytas žinias pritaiko ir patirties...

Top naujienos

Orai: lietūs lankysis iki savaitės vidurio (5)

Pirmadienis prasidės nepastoviai debesuotais ir labai šiltais orais , ankstų rytą temperatūra...

Seimas baigia Vyriausybės formavimą: profesionalus keičia partiniai politikai (105)

Užtrukęs Vyriausybės formavimas pakoregavo Seimo narių darbotvarkę: į rugpjūtį...

Greitas poveikis, greita ir priklausomybė: šiais vaistais esame linkę smarkiai piktnaudžiauti (172)

Jei prieš jus stovėtų trys lietuvės moterys – bent viena iš jų savo gyvenime būtų vartojusi...

Auklė Šarūnė – apie darbo užkulisius: auklės yra sudariusios ir juoduosius tėvų sąrašus (94)

Auklė Šarūnė Jovaišaitė tvirtina, kad nenorėtų dirbti nuolatine aukle vienai šeimai, kur...

Vilnius ne jūsų, o mūsų: kas atbaido kaimynus nuo žygio „atsiimti“ Lietuvos sostinę (715)

Šiuolaikinė Lietuva neturi nieko bendro su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste. Tai ne lietuvių...

Berankis Vankuveryje tapo „Challenger“ turnyro čempionu (13)

Lietuvos tenisininkas Ričardas Berankis sekmadienį triumfavo Vankuveryje (Kanada) pasibaigusiame...

Agnės Jagelavičiūtės interviu su „S“ raide: apie vidurdienio seksą, plastines operacijas ir įsimintiniausią gyvenimo savaitę (49)

Vienu žodžiu ar epitetu Agnės Jagelavičiūtės apibūdinti tiesiog neįmanoma. Šiuo metu ji yra...

„Amazon“ remia prie sienos pardavėjus: kitur pigiau būti negali (11)

Internetinė prekybos milžinė „ Amazon .com“, ryžtingai nusiteikusi siūlyti pirkėjams...

Seimo narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė tapo mama: vaikeliui išrinko etruskų kilmės vardą (33)

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ( TS-LKD ) frakcijos seniūno...