20 kartų mažiau CO2 emisijų
Ilgai į Lietuvą neatėjusi žiema, žinios iš stingdančio arktinio sūkurio apimtos Šiaurės Amerikos ir rekordinių karščio bangų kamuojamos Australijos vėl į pirmus puslapius ištraukė diskusijas apie klimato kaitą. Pasaulio mokslininkai vieningai sutaria, kad klimatas šyla ir kad dėl to kalta žmogaus veikla . Tačiau nors visi esame atsakingi už vis augančias CO2 emisijas, kiekvienas mūsų gali imtis veiksmų, kurie padėtų jas sumažinti. Puiki vieta pradėti – maistas.
Kiekvienu atveju paprastai turime aplinkai draugiškesnę alternatyvą: galime rinktis ekologišką, mažai apdorotą, be įpakavimo, vietos ūkininkų užaugintą produktą. Pastarųjų turgeliai itin išpopuliarėjo pastaraisiais metais, labiausiai dėl įsitikinimo, jog lietuviškas produktas yra geresnis, sveikesnis ir skanesnis.
Tačiau turbūt retas lankydamasis ūkininkų turgelyje pagalvoja, kiek CO2 emisijų išvengia rinkdamasis „prekę lietuvišką“. Pavyzdžiui, 1 kg lietuviškų obuolių gabenimas į turgelį 50 km lyginant su tokio paties kiekio olandiškų obuolių kelione pagamina beveik 20 kartų mažiau CO2 – atitinkamai 5 g ir 88 g.
Kelionė laivu kenkia mažiausiai
Kiekvienas maisto produktas – nuo agurkų iki želatinos – turi tokią CO2 emisijų išraišką. Agurkų atveju ją apskaičiuoti yra sąlyginai lengva: tereikia žinoti kilmės šalį, produkto svorį ir kokiu transportu šis buvo gabentas. Želatinos ir kitų daug sudedamųjų dalių turinčių produktų „maisto mylias“ suskaičiuoti yra gerokai sunkiau, nes kiekviena dalis turi savo kelionės istoriją, į kurią reikia atsižvelgti.
Kita vertus, tam, kad pasirinktumėte aplinkai draugiškiausią maisto produktą, tikslių skaičių žinoti nebūtina. Tiesiog iš kuo toliau atkeliavęs gaminys, tuo jo CO2 pėdsakas bus didesnis. Žinoma, ir čia yra išimčių.
Pavyzdžiui, vyno butelis iš Čilės į Europą keliaus dideliu kroviniu laivu ir todėl jo CO2 pėdsakas bus nedidelis, tik kiek daugiau nei šimtas gramų. Tuo tarpu žalios vynuogės iš tos pačios Čilės greičiausiai bus skraidinamos, nes jos šviežios išlieka ganėtinai trumpą laiką. Kokia bus tokios kilogramo vynuogių transatlantinės kelionės ekologinė kaina? 7,6 kg CO2!
Krovininių laivų išmetamos emisijos gabenant toną produktų vieną kilometrą yra mažiausios iš visų transporto priemonių, tuo tarpu daugiausiai išmetama trumpų kelionių lėktuvu metu (beje, tas pats galioja ir mūsų pačių kelionėms).
Taigi ilgai negendantys produktai, pavyzdžiui, kruopos, prieskoniai, vynas ir panašiai, net ir atvykę iš kitos pasaulio pusės turi sąlyginai mažą poveikį aplinkai. Netgi kai kurios daržovės ir vaisiai, pavyzdžiui, bananai, yra plukdomi laivu.
CO2 emisijos kelis kartus viršija produkto svorį
Viename Kaune įsikūrusiame prekybos centre atlikome nedidelį eksperimentą, lentelėje pateikiami jo rezultatai. Tai ne mokslinis tyrimas, todėl visi skaičiai yra tik apytiksliai. Nors kai kurie pirkiniai savo sudėtyje turėjo daugiau nei vieną ingredientą, suskaičiuota buvo tik galutinio produkto kelionė nuo pagaminimo vietos, nes atsekti pavienes sudėtines dalis būtų itin sudėtinga.
Transporto priemonę daugeliu atveju spėjome. Vyšninių pomidorų atveju buvo pasirinkta kelionė lėktuvu, kad būtų galima palyginti su iš tos pačios Ispanijos sunkvežimiu atvykusiais apelsinais. Spėjome, kad visos prekės keliavo dideliais sunkvežimiais. Mažesni sunkvežimiai ir furgonai išmeta sąlyginai daugiau CO2.
Nors padarėme daug prielaidų, tikrosios su transportavimu susijusios CO2 emisijos greičiausiai būtų dar didesnės. Kaip matyti, nepriklausomai nuo jų svorio, Lietuvoje gamintų produktų emisijos buvo pačios mažiausios. Iš kuo toliau vežtas produktas, tuo jo „maisto mylios“ buvo didesnės.
Įdomu tai, jog jei būtume pirkę kilogramą ispaniškų apelsinų, jų kelionės pėdsakas būtų buvęs dvigubai didesnis nei iš Kolumbijos atkeliavusio tokio paties kiekio bananų. Žinoma, iš uosto iki prekybos centro bananai buvo taip pat šiek tiek vežti sunkvežimiu, bet nuo to skaičiai labai smarkiai nepasikeistų (kiek energijos buvo sunaudota vaisių šaltam laikymui abiejų kelionių metu yra kitas klausimas).
Labiausiai gąsdinantys yra skraidintų vyšninių pomidorų skaičiai. Tokios kelionės metu buvo išmesta 5 kartus daugiau CO2 nei sveria patys pomidorai.
Informacija apie „maisto mylias“ ant pakuotės
Pasidairius po didesnį prekybos centrą Lietuvoje galima atrasti produktų iš įvairiausių pasaulio kampelių: nuo prieskoninių žolelių vazonėliuose iš Italijos iki „Studentiško“ riešutų mišinio iš Čilės iki egzotinių vaisių tokių, kaip kertuotis, atvežtų iš Vietnamo. Kiekvienas iš šių produktų iki atsidurdamas parduotuvės lentynoje prisuko nemažai „maisto mylių“.
Akivaizdu, jog gilinimasis į „maisto mylias“ reikalauja daug pastangų. Jau ir taip apsiperkant apsvarstome nemažai kintamųjų: kainos ir kokybės santykį, ar prekė ekologiška, kiek ir kokių E yra gaminio sudėtyje ir panašiai.
Būtų patogiausia, jeigu informacija apie su produktu susijusias CO2 emisijas (ne tik transporto, bet ir kitas), būtų aiškiai pateikta ant pakuotės, taip gerokai palengvinant pirkėjo sprendimą. Tiksliai apskaičiuoti šias emisijas nėra lengva, bet įmanoma – tokia programa, kurioje dalyvaujančios įvairios įmonės gali žymėti savo produkciją specialiais logotipais informuojančiais apie sutaupytas arba išskirtas emisijas, jau keletą metų sėkmingai veikia Jungtinėje Karalystėje.
Taigi vis tik kodėl reikėtų galvoti apie „maisto mylias“? Tai jokiu būdu nėra vienintelis kriterijus parodantis, kiek draugiškas aplinkai yra vienas ar kitas produktas. Tačiau ši idėja pakankamai aiškiai ir suprantamai parodo, kodėl vertėtų pirkti arčiau namų pagamintus produktus. Nepirkdami atvežtinių prekių ir rinkdamies mūsų šalies ūkininkų produkciją dar ir kovojate su klimato kaita – nieko nėra paprasčiau.
