Ar iš tiesų Europai terūpi uždrausti visus itin galingus prietaisus? Ko tokiais draudimais siekiama? Į šiuos klausimus mėgina atsakyti portalo theguardian.com žurnalistai.
Dauguma portalų į minėtą žinią reagavo tarsi ragindami skaitytojus kuo greičiau įsigyti galingą dulkių siurblį – kol dar nevėlu. Didžiojoje Britanijoje pranešta, jog galingų siurblių pardavimai išaugo apie 400 proc., o kai kurie klientai nusprendė „ateičiai“ įsigyti du ar netgi daugiau super-galingus modelius.
DELFI.lt rašė, jog Lietuvoje galingų siurblių pardavimai išaugo apie tris kartus.
Nejau išties nors kiek mažiau galingu siurbliu nepajėgtume švariai išsisiurbti kilimo? Ir ar iš tiesų žmonės turi tiek „laisvų“ pinigų, jog galėtų neplanuotai įsigyti du galingus dulkių siurblius?
Tikslas - sutaupyti mūsų pinigus
Iš tiesų pagrindinė direktyvos, kuri vadinasi „Elektros energiją vartojančių prietaisų eko-dizainas ir prietaisų efektyvumo žymėjimo direktyva“ idėja yra priversti pasaulio buitinių prietaisų dizainerius pereiti prie įrengimų, kurie naudoja mažiau elektros energijos, kelia mažiau triukšmo ir apskritai jų naudojimas atsieina mažiau išlaidų. Sutikite, skamba pakankamai racionaliai, žinoma, su sąlyga, jog ir šie siurbliai bei kiti įrengimai gerai atliks savo darbą.
Buitinės technikos gamintojai apie šią direktyvą žinojo jau ilgus metus – ji nenukrito tarsi iš giedro dangaus. Žinoma, jie prisitaikė prie naujosios direktyvos reikalavimų.
Tad kodėl kyla pasipiktinimas dėl reikalavimo ant dulkių siurblių pakuočių klijuoti informaciją, kiek pinigų sutaupytume naudodami ne tokį galingą modelį? Ir kodėl esame taip prisirišę prie morališkai pasenusių, super galingų modelių?
Jungtinės karalystės Parlamento Klimato kaitos komiteto narė Ute Collier, akcentuoja, jog iš 20-ies Vokietijoje geriausius įvertinimus gavusių dulkių siurblių, tik vienas bus paveiktas naujojo Europos Sąjungoje įsigaliojančio draudimo.
Tačiau įvertinant laikotarpį nuo 2013-ųjų pradžios, iš 7-ių labiausiai perkamų dulkių siurblių modelių, 5 buvo su galingesniu nei 1600 vatų varikliu.
Sutaupysime tiek, kiek sunaudoja visa Nigerija
Pagrindiniai direktyvos, kuri skamba tarsi brovimasis į mūsų teisę pirkti, ką tik norime, tikslai yra mažinti visos Europos elektros vartojimą. Pasiekę šį tikslą galėtume importuoti mažiau energijai gaminti reikalingo kuro iš nepatikimų kaimynių, tokių kaip Rusija, ir kartu sumažinti šiltnamio efektą skatinančių dujų emisijas.
Ši direktyva iki 2020-ųjų turėtų sutaupyti 19 teravatvalandžių elektros energijos. Tai – daugiau, nei 2012-aisiais sunaudojo visa Nigerijos valstybė, kurioje gyvena 178 milijonai gyventojų.
Europarlamentarai tokiais būdais siekia sumažinti elektros vartojimą, nes net ir priimant tokias direktyvas jis auga gausėjančio išmaniųjų telefonų, planšetinių kompiuterių, „išmaniųjų“ televizorių ir galybės kitų prietaisų dėka.
Šių prietaisų gamintojams dar būtų galima atleistij, jei jie pasistengtų naudoti naujausias technologijas, kurios tikrai leidžia gaminti energiškai efektyvius prietaisus. Tačiau Jungtinių tautų Tarptautinės elektros vartojimo agentūros skaičiavimais, tokie prietaisai naudoja tris kartus daugiau energijos, nei iš tiesų reikėtų.
Šios agentūros duomenimis, elektros energijos kiekis, kurį sunaudojame buityje, kasmet auga po 6 proc. Taigi išvada paprasta: jei dabar nesiimsime priemonių elektros energijai taupyti, artimiausioje ateityje jos tiekimas kai kuriose vietovėse gali tiesiog nutrūkti. Kartu didžiulių gamtos resursų prireiktų naujų elektrinių statybai ir dar pajustume drastiškus klimato kaitos padarinius.
