Tik šį kartą katė vardu Mėta į grįžusį šeimininką net nežvilgtelėjo. Visas jos dėmesys buvo skirtas mažam paukščiukui. Šis tupėjo prie pat įėjimo į namą ir tikrai neatrodė pasimetęs ar išsigandęs.
Tuo metu Mėta buvo sutrikusi. Katė sukiojosi aplink bandydama suvokti, kaip šis drąsus paukštis galėjo taip akiplėšiškai elgtis svetimoje teritorijoje. Gyvūnas vis taikėsi letena paliesti paukštį, kuris tik nusipurtydavo ir nuvydavo nedrąsią katę.
Tuomet Mėtai teko bandyti iš naujo, gyvūnas taikėsi užklupti kielės jauniklį iš pasalų. Katė, vaikščiodama ratais, kelis kartus slėpėsi už laiptelių ir atlikdavo šuolius link paukščio, tačiau panašu, kad šie išpuoliai buvo labiau žaidimai nei medžioklė.
Galiausiai paukščiukui nusibodo šis žaidimas ir jis ramiai pakilo į orą ir išskrido, palikęs nieko nepešusią katę, kurią šeimininkui teko pašiepti dėl neryžtingumo.
