Dalis senųjų vilniečių susitaikė su netektimis ir pradėjo gyventi iš naujo. Kiti, tokie kaip aš, gyvena prisiminimais ir pabudę vidury nakties nesupranta, kur esą – tik užmerkę akis atpažįsta miegamojo sienas ir įkyrią automobilio signalizaciją už lango. Kartais, dirbdamas prie kompiuterio, nejučiomis pradedu naršyti senas miesto nuotraukas socialiniuose tinkluose. Galiu valandų valandas spoksoti į Pilies gatvės ar eilinio miegamojo rajono vaizdelį ir su didžiausiu malonumu prisiminti tuometinę rutiną, draugus ir pasivaikščiojimus Neries krantinėmis vasaros vakarais.
Tokio malonumo čia neturėsime dar ilgai. Ar bent jau iki civilinės saugos ekspertai nuspręs kitaip ir panaikins pusės kilometro saugos zoną iki Nemuno bei Neries vandenų miesto teritorijoje. Dabar išėjus į gatvę išvysčiau niūrius, baimės kaustomus praeivių veidus pridengtus respiratoriais. Tiesa, jei pliauptų lietus, gatvės būtų tuštutėlės – nepatekti po krituliais maloniai primena kiekvienų žinių metu per televiziją ir radiją. Civilinės saugos taisyklės taip pat draudžia vilkėti kūną apnuoginančius rūbus, kai lauke daugiau nei 25 laipsniai karščio.
Daugelis tautiečių, panikuodami paliko šalį, todėl Kaune, net ir per valstybines šventes girdėti skersvėjai. Žinoma, valstybingumo puoselėjimas ir paskata geram ūpui sveikintinas dalykas tokiais niūriais laikais, tačiau ir Naujųjų metų sutikimas pokšint fejerverkams už valstybės lėšas atrodo, kaip puota bado metu. Daugelis Europos valstybių apribojo mūsų produktų importą, o rekordiškai smukusi demografinė kreivė neleidžia augti ekonomikos rodikliams, todėl pragyvenimas tapo brangus.
Stovykla S.Dariaus ir S.Girėno aerodrome vis dar glaudžia apie 20 000 evakuotojų, kuriuos išlaiko tarptautinių organizacijų parama. Šie žmonės, kaip ir daugelis kitų, savo namus paliko beveik tuščiomis ir laukia eilėje į kompensaciją naujam būstui įsigyti. Kai kurie jų ryžtąsi traukti į evakuacijos zoną ir plėšikauti. Buities rakandus ir elektroniką parduoda internetiniuose skelbimuose už ypatingai patrauklias kainas. Be abejo, patekus į teisėsaugos nagus, nesankcionuotas 40 kilometrų zonos kirtimas, tai sunkinanti aplinkybė byloje už vagystę.
Po katastrofos jėgainėje, pasilikti savo namuose buvo leista tik gyvenantiems 20 kilometrų į Vakarus nuo Vilniaus. Šie žmonės, jei yra darbingo amžiaus, privalo vykdyti įvairius likvidavimo darbus savo valdose ar apylinkėse, pagal specialiai sudarytas instrukcijas. Sunkesnius likvidavimo darbus, Rytinėje evakuacijos zonos riboje atlieka užsienio kompanijos, kurių darbus iš dalies finansuoja Europos sąjunga. Šiandien skaičiau, kad su tarptautine pagalba ir didesnėmis likvidatorių pajėgomis valymo darbai leistų iš naujo apgyvendinti Vakarines Vilniaus apylinkes 10-15 metų bėgyje. Darbams paspartinti formuojamos savanorių likvidatorių pajėgos, kurios valys radiacija užterštą gruntą bei techniką iki Vilniaus miesto ribos .
Vieni dėl idėjos, kiti už bausmę, o aš su trečiais iš ilgesio Vilniui – pradėjome lankyti trumpą įvadinį likvidatoriaus kursą Vytauto didžiojo universitete, kad po savaitės galėtume pakeisti pirmąją savanorių pamainą.
Katastrofos zona į Rytus nuo Kauno, tai fantastinių miniatiūrų serija vaizduojanti branduolinės katastrofos ištiktą Lietuvą. Remdamasis kitų šalių patirtimi, autorius vaizduoja mūsų šalies mėginimą tvarkytis su nelaime ir radiacijos paveiktos Vilniaus zonos pasikeitimus.
