Kaip susidžiovinti mėlynių ir kam jas panaudoti?

Vasara – metas, skirtas iki soties prisiragauti uogų, vaisių bei daržovių. Vos apsilaižome pirštus nuo paskutinės braškės ar avietės, o jau žiūrėk turgų ir parduotuvių prieigose blizga mėlynės, randasi žemuogių, dar vėliau - serbentų. Šią savaitę jau rašėme apie priežastis, kodėl šiuo metu verta mėlyniauti iki soties. Tačiau racionalūs valgytojai skuba ne viską sukirsti čia pat, o dalį uogų susidžiovina, užsišaldo ar verda uogienę.

Gydytojai bei biologai teigia, jog džiovintos mėlynės gydomųjų savybių nepraranda net dvejus metus! Todėl GRYNAS.lt domisi, kaip reikėtų džiovinti šiuo metu gausiai renkamas mėlynes.

Džiovinant prarandama daug svorio

Svetainėje gamtosgalerija.lt rekomenduojama pirmiausia apvytinti mėlynes paskleidus jas maždaug 1,5 – 2 centimetrų storio sluoksniu.

Tada jas reikėtų džiovinti orkaitėje, iki 60 °C temperatūroje. Džiovintos uogos būna 3-6 mm skersmens, susiraukšlėjusios, beformės, beveik juodos spalvos.
Kituose šaltiniuose rašoma, jog siekiant išsaugoti visas mėlynių gydomąsias savybes, jų nereikėtų kaitinti daugiau nei 50 °C temperatūroje.

Džiovintų mėlynių skonis lieka saldžiarūgštis, turintis šiek tiek aitraus prieskonio.

Jei iš tiesų nuspręsite mėlynes džiovinti, nusiteikite, kad iš maišo mėlynių teliks pora šimtų gramų. Iš 1 kilogramo mėlynių išeina 150- 180 gramų džiovintų uogų. Tad jei norite 1 kilogramo džiovintų mėlynių, reikės maždaug 7 kilogramų šviežių.

Gydytojai rekomenduoja, jog sezono metu reikėtų suvalgyti po stiklinaitę šviežių mėlynių kasdien.

Taip pat galima susidžiovinti ir vėliau naudoti mėlynių lapus. Pastarieji džiovinami pavėsyje, vėliau laikomi audinio maišeliuose. 

Džiovinimas - orkaitėje, kambaryje ir ... automobilyje

Biologė Gražina Gaidienė portalui „Sveikas žmogus“ yra atskleidusi tokį mėlynių džiovinimo receptą:

„Rinkti uogas reikia sausą dieną, geriausia – iki saulei kylant. Rinkti rankomis, namuose išrinkti žalias uogeles. Vėliau prisirpusias, sveikas uogas paberti ant balto popieriaus lapo. Palikti 2–3 dienas. Uogas galima dėti į džiovyklą (tam puikiai tiks orkaitė), bet džiovyklos temperatūra neturi viršyti 50 laipsnių, antraip gali dingti veikliosios mėlynių medžiagos.“

Kai kurie džiovintojai pataria praverti orkaitės dureles, kad išeitų iš uogų garuojanti drėgmė. Jei džiovinsite orkaitėje, turėtų užtekti 4 valandų 60 °C laipsnių temperatūroje, tačiau reikėtų kas pusvalandį pavartyti, perskirstyti uogas.

Išradingi internautai dalinasi patirtimi, jog mėlynės puikiai džiūsta pabertos ant popieriaus po galiniu automobilio stiklu karštą dieną. Toks būdas tiks, jei iškylaujate miške ir uogų pririnkote tiek, jog jų šviežių nepavyks išsaugoti iki namų.

„Ar uoga pakankamai sudžiūvusi, galima nesunkiai patikrinti – suspauskite ją tarp pirštų. Jeigu ji netepa rankų, vadinasi, sudžiūvo. Sudžiūvusias uogas galima vartoti akims stiprinti kasdien po 1 arbatinį šaukštelį“, - kalbėjo G. Gaidienė. 

Daug naudos mažoje uogelėje

Kituose šaltiniuose rašoma, jog mėlynes galima džiovinti tiesiog ant laikraščio – kambario temperatūroje, sausoje, vėdinamoje patalpoje. Po surinkimo jų nereikėtų plauti. Paskleistas uogas reikėtų laikyti maždaug dvi savaites, vėliau berti į medžiaginius maišelius. Jas naudoti, kaip jau minėta, galima net dvejus metus po sudžiovinimo. 

Džiovintas mėlynes žiemą galėsite naudoti ne tik kaip gardų košių, pyragų, jogurtų, sausų pusryčių priedą, ar virti vasara kvepiančias arbatas. Jos tiks kaip natūralus vaistas nuo įvairių negalavimų.

Biologės G. Gaidienės teigimu, džiovintos mėlynės gali padėti mažinti tulžies „smėliuką“. Tačiau jos netinka esant infekcinės kilmės viduriavimui arba skydliaukės sutrikimams. 

Rašoma, jog jos padeda viduriuojant, kraujuojant iš virškinamojo trakto, taip pat virškinimui reguliuoti, esant nepakankamai skrandžio sekrecijai, gelbsti nuo akmenligės, podagros, reumato, anginos ir pablogėjus regėjimui. Džiovintų uogų nuoviras turi antibakterinių savybių. 

Kituose šaltiniuose rašoma, jog mėlynės gerina atmintį bei padeda kovoje su antsvoriu. Tai tikėtina - juk kai kurios maisto preparatus lieknėjimui gaminančios bendrovės giriasi, jog papildo sudėtyje yra mėlynių.

 Šviežių mėlynių uogų tyrele gydoma egzema, spuogai, nudegimas. Taip pat mėlynėmis gydomi infekciniai šlapimtakių uždegimai, dantenų ligos, burnos gleivinės uždegimai, jos padeda sutvirtinti kapiliarų sieneles.
Lapai vartojami nuo skrandžio spazmų su pykinimu. 

Močiutės išmintis

• Esant skrandžio negalavimams: 1 valg. šaukštą sausų uogų užpilti 2 stiklinėmis vandens ir virti tol, kol skysčio nesumažės per pusę. Po to perkošti ir gerti po ¼ stiklinės 4 kartus per dieną prieš valgį.

Džiovintos ar šaldytos?

Leidinyje „The Journal of Biomedicine and Biotechnology“ neseniai paskelbta studija parodė, jog ir džiovintos, ir šaldytos uogos išlaiko tas pačias antioksidacines, gydomąsias savybes, tačiau džiovintose uogose, išgarinus vandenį, lieka kiek daugiau cukraus (lyginant tokio pat svorio kiekį), bei jos turi daugiau energetinės vertės.

Pusėje stiklinės džiovintų mėlynių, tyrimo duomenimis, lieka 25 gramai cukraus bei apie 270 kalorijų. Tuo metu tokiame pat kiekyje šaldytų uogų – beveik du kart mažiau cukraus ir tris kart mažiau kalorijų.

Tad vartodami džiovintas uogas atkreipkite dėmesį, jog jų reikia berti mažiau, nei šviežių ar šaldytų. Kitaip nustebsite, jog svorio galima priaugti vien valgant košes su džiovintomis mėlynėmis.