Investicija iki 1000 Lt, sutaupoma iki 30 proc.
GRYNAS.lt praėjusiais metais kalbino įvairius šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų sprendimus siūlančios bendrovės „TA Hydronics“ sistemų inžinierių Liutaurą Rimkūną. Tuo metu specialistas išskyrė pagrindines problemas, dėl ko butuose esantys radiatoriai neskleidžia tiek šilumos, kiek gyventojai tikisi. Pirma, radiatoriuose gali būti susidariusių oro kamščių, o ant šilumokaičio arba vamzdelių sienų – nuosėdų ir purvo.
Antra, nuosėdos ir rūdys, kaip pabrėžė L. Rimkūnas, gali kauptis ir ant vandens stovų, kurių priežiūra paprastai rūpinasi daugiabutį administruojanti įmonė, tačiau ji vandens stovus plauna ne po vieną ir ne taip dažnai, kaip reikėtų.
Kaip sprendimą šilumos sistemų ekspertas siūlė purvo šalintojus ir oro atskyrėjus, taip pat užsiminė apie šilumos sistemos subalansavimą. Visa tai butui galėtų kainuoti apie 1000 litų, o šilumos sąskaitos sumažėtų kone trečdaliu.
Kodėl senuose daugiabučiuose nešyla radiatoriai?
Bendrovės „Danfoss“ šildymo sistemų renovacijos sprendimų specialistas Justas Rutkauskas GRYNAS.lt sakė, kad sąvoka „balansavimas“ kartais yra interpretuojama skirtingai, todėl reikėtų įnešti daugiau aiškumo.
Seni daugiabučiai turi radiatorių nešilimo problemą ir tarp aukštų, todėl balansavimo ventilių įrengimas rūsyje padeda spręsti tik horizontalų šilumos pasiskirstymą, o ne ventikalųjį.
„Pilnas šildymo sistemos sutvarkymas, kuris bus daromas renovuojamuose daugiabučiuose, apims ne tik balansinių ventilių sumontavimą rūsyje, bet ir reguliavimą prie radiatorių. Sakykime, kad balansiniai ventiliai yra kaip ratai automobilyje, o termostatai prie radiatoriaus – vairas, kurį žmogus gali vairuoti. Pakeitus vien tik ratus, nepadarysime, kad automobilį galima būtų vairuoti ir juo važiuoti. Norint išspręsti per dvidešimt metų pridarytas problemas, sprendimas būtų – montuoti balansainius ventilius rūsyje ir termostatus viršuje. Dauguma balansavimą supranta kaip šių dviejų darbų atlikimą, kiti – žino tik apie balansavimą rūsyje“, - aiškino J. Rutkauskas.
„Turime nepatenkintus žmones, šąlančius butuose. Jie skundžiasi šilumos tiekėjui ar aptarnavimo įmonei, kad jiems šalta. Jų skundai turi pagrindo, nes higieninės normos reikalauja bent 18 laipsnių temperatūros. Darbuotojas, atėjęs į šilumos punktą, turi tiktai vieną galimybę – bendrą šilumos tiekimą į tą namą padidinti. Jis galbūt pakelia temperatūrą šilumos punkto automatikoje, galbūt bando padidinti šilumos siurblio greitį. Tuomet pradeda geriau šilti nutolę butai, o tie, kurie ir prieš tai gerai šilo, dar labiau šildomi. Toks namas pereikvoja šilumą“, - taip tipinę situaciją daugiabučiuose nupasakojo K. Paulavičius.
Jis sako, kad jeigu nesubalansuotą namą norima sušildyti, reikia atlikti keletą veiksmų. Pirma, įrengti priemones, kurios į kiekvieną vandens stovą šilumą paskirstytų tolygiai. Tokiu būdu galima sutaupyti 10-15 proc. šilumos energijos.
„Subalansavimas jau duoda prasmės. Turime projektų knygutę, kurioje esame parodę, kiek kainuoja sistemų sureguliavimas. Kiek pamenu, balansavimo vožtuvų, ventilių įrengimas kainuoja apie 10 Lt/ kv. m. Ne vien subalansavimas namui būtų reikalingas, dar siūlome prie kiekvieno radiatoriaus įrengti temperatūros reguliavimą – t. y. termostatinį ventilį. Šita investicija kainuoja 20-30 Lt/kv. m. Tuomet turėtume visavertį šildymo sistemos valdymą“, - sako K. Paulavičius.
Dauguma lietuvių mano, kad juos apgaudinėja
Anot specialisto, lietuvių, kurie domėtųsi tokiu šildymo sistemos balansavimu, yra mažuma. Didžioji dalis vis dar vaikšto nepatenkinti ir pikti, tačiau patys rankų pajudinti ir kažką keisti nenori.
„Danfoss“ šilumos technikos skyriaus vadovas.
K. Paulavičius sako, kad šilumos sistemos subalansavimą dažniausiai daro nedidelės įmonės. Susidomėję šia galimybe daugiabučio gyventojai gali kreiptis į namo administratorius ir paprašyti rangovų rekomendacijų.
„Mes pardavinėjame automatinius balansavimo ventilius. Didelio mokslo jiems nereikia. Užtenka žmogui pasitarti su specialistu ir pačiam susimontuoti. Vis dėlto, kad patys žmonės pradėtų įsirenginėti tokio dalyko nesiūlyčiau. Prieš montuojant balansinius ventilius, būtų gerai sistemą išsiplauti, nes jeigu tai nebuvo daryta kelis dešimtmečius, joje gali būti nešvarumų“, - pasakojo pašnekovas. Tai, pasak jo, patiems gyventojams padaryti būtų sudėtinga, dėl to ir reikalingas išmanantis šiuos darbus specialistas.
Savo akimis matė, kaip tai veikia
Savo ruožtu Būsto rūmų prezidentas Juozas Antanaitis GRYNAS.lt sakė pats savo akimis matęs, kaip atrodo namas Ignalinoje, kuriame subalansuota šildymo sistema. Jos efektyvumą patvirtino ir Valstybinė energetikos inspekcija.
„Pats buvau nuvažiavęs į Ignaliną ir mačiau, kaip atstatyta šildymo sistema į projektinę padėtį. Gautas rezultatas, kuris nustebina. Įdėjus mažai lėšų, sutaupoma 40 proc. šilumos suvartojimo. Jeigu namas dar bus ir modernizuotas, tai išvis pasaka“, - savo teigiamų emocijų neslėpė J. Antanaitis.
Būsto valdymo ir priežiūros rūmų atstovas sutiko, kad Lietuvoje šildymo sistemų balansavimas dar žengia tik pirmuosius žingsnius, nes lietuvis – taupus žmogus ir pats vargintis dėl šildymo sistemų nenori.
„Domisi, bet susikerta du dalykai – viso namo modernizavimas, ir sistemos sutvarkymas. Jeigu sutvarkome šildymo sistemą ir po poros metų pradedame modernizavimą, negauname 40 proc. sutaupymo efekto, nes vien jau pirmuoju žingsniu sutaupome tuos 40 proc. Tada gyventojai negaus žadėtos kompensacijos“, - aiškino J. Antanaitis.
Anot jo, namai, kurie nusprendė subalansuoti šildymo sistemas, tam neskyrė labai didelių investicijų. Specialistai skaičiuoja, kad gyventojų tam skirtos lėšos atsiperka per maždaug pusantrų metų.
„Investicija yra juokinga, kiek žinau, ji atsiperka per pusantrų metų. Kuo daugiau namas suvartoja energijos dėl nesutvarkytos šildymo sistemos, tuo greičiau atsiperka jos subalansavimas“, - sakė Būsto rūmų prezidentas.
Per 30 metų – pirmąkart šiltas butas
Kaune Dujotiekio gatvėje 21 įsikūrusio daugiabučio pirmininkas Darius Petrauskas GRYNAS.lt teigė, kad per dvejus metus, įsirengus balansinius ventilius ir sutvarkius šilumos mazgą, pajuto maždaug 12-13 proc. šilumos suvartojimo sutaupymą. Vyras atviras - nors didelių stebuklų nėra, džiugina faktas, kad šiluma name pasiskirto tolygiau.
„Pirmu etapu sutvarkėme šiluminį mazgą. Jis pilnai automatizuotas, įrengti lauko davikliai, nauji šilumokaičiai. Pirmais metais matėme maždaug 7 proc. mažesnį šilumos suvartojimą. Antrais metais įdėjome balansinius ventilius. Ir padarėme dar vieną darbą – gyventojams, kurie turėjo per daug radiatorių, jie buvo nuimti. Antrais metais sutaupymas padidėjo dar 5-6 proc. Viena jau vyresnio amžiaus moteriškė, kuriai butas nešilo apie 30 metų, pasidžiaugė, kad tai pirmi metai, kuomet jos bute šilta. Didelio taupymo tai neduoda, bet padeda teisingai paskirstyti šilumą, kad nebūtų daliai vandens stovų per daug šilumos, o kitiems mažai“, - pasakojo D. Petrauskas.
Vis dėlto pašnekovas pabrėžia, kad balansiniai ventiliai, prieš tai nesutvarkius šilumos mazgo, naudos neduotų ir šilumos sutaupyti gyventojams vargu, ar pavyktų.
Anot D. Petrausko, visas namas bendrai pasitaręs nutarė renovacijos programoje nedalyvauti, tačiau ėmėsi renovacijos žingsnių etapais, pamažu.
„Viską darome mažais žingsneliais, kiekvienas metais pasidarome po darbą. Bendriją esame įsteigę prieš trejus metus ir per tą laiką padarėme darbų už 120 tūkst. litų“, - skaičiuoja pašnekovas ir priduria, kad namo gyventojai pinigus einamiesiems darbams kaupia atskirame fonde, todėl nereikia imti paskolų.
„Nenorime lįsti į kreditus, žiūrime, kas darosi aplinkui, bet nelaukiame, o patys po truputėlį tvarkomės“, - sakė daugiabučio Dujotiekio g. 21 pirmininkas.
Įrengus termostatus, neliktų nepatenkintų gyventojų
„Čia tik pirmas etapas yra, reikia, kad reguliavimas būtų įrengtas ir kiekviename bute. Dabar sumažėjo skundų, bet aukštuose dar yra skirtumų – tiems, kurie dar nepasikeitę langų, neapsišiltinę, dar yra problemų“, - sakė M. Alyta. Pašnekovas įsitikinęs, kad jeigu būtų žengtas antrasis žingsnis ir aukštuose būtų įrengti termostatai – nepatenkintų gyventojų nebeliktų, nes tuomet kiekvienas galėtų šildymą reguliuotis pagal savo poreikius.
Daugiabučių administratorius sako, kad namo investicija į dalinį šilumos sistemos subalansavimą turėtų atsipirkti per maždaug pusantrų metų. Vieno buto investicija balansinių ventilių įrengimui siekia apie 300 Lt, tačiau jeigu jo šildymo sąskaita siekdavo 400-500 Lt, toks butas kas mėnesį sutaupo apie 40-50 Lt.
„Mūsų įsitikinimu, tai tinka visiems namams. Visuose namuose reikėtų tuos termostatus montuoti ant radiatorių. Pirmo žingsnio nepadarius – nesumontavus balansinių ventilių, negali žengti ir antro žingsnio“, - sakė M. Alyta.
