Kaip beatostogaujant išgelbėti pasaulį?

Kur šiemet traukiam atostogų? Prie Baltijos jūros, prie ežero, upės, ar savam kieme kūrenam laužą? O gal į šiltus kraštus? Į kalnus? Artėjant vasarai neišvengiamai galvoje ima suktis mintys apie pabėgimą „kur geriau“ ir užsitarnautą poilsį.

Tačiau kartais nutinka taip, jog po atostogų reikia... atostogų. Atsigauti! Nes be smagaus poilsio atostogos dažnai turi ir neigiamą šalutinį poveikį: mūsų sveikatai, piniginei ir aplinkai.

Valgome sočiau nei įprastai, dar gi neatidžiai renkamės maistą - „juk atostogos!”, tad išleidžiame daugiau pinigų, ir be abejonės, po savęs paliekame daugiau šiukšlių. Vasaros džiaugsmus dažnai galima vadinti vartojimo karštlige, nes norint pasilepinti ir kompensuoti įtampos kupinas dienas, nutrūkstama nuo vadžių be saiko eikvojant maistą, alkoholį, kurą...

Smagu atvykus į mišką surasti laisvą žavingą stovyklavietę, bet liūdna matyti pirmtakų paliktus šiukšlių kalnus. Smagu žiūrėti atostogų nuotraukas, bet gali būti liūdna žvelgiant į padidėjusį pilvą ir sulysusią sąskaitą banke. O dar jeigu paskaičius kokį straipsnį apie tai, kas dedasi mūsų planetoje... O mes atostogaujam?

Žalių atostogų idėjos - savanorystė, dvasinis tobulėjimas, moksliniai tyrimai

Turintiems bent po lašą avantiūristinių ir altruistinių genų, bei mokantiems užsienio kalbą, atostogos gali virsti egzotišku ir įkvepiančiu žygdarbiu. Gelbėkim pasaulį atostogaudami! Kitaip tariant, siūlau pasvarstyti keletą „žalių“ atostogų variantų, kuomet ne tik įgyjama naujos patirties, pamatomas įdomus kraštas, bet ir sąmoningai prisidedama prie aplinkos gerinimo. 

Savanorių darbas ekologiškame ūkyje. Grynas oras, fizinis aktyvumas ir naudingos žinios, kurias vėliau galima pritaikyti savame darže. Darbas gali vyrauti nuo medelių skiepijimo ir gėlių laistymo, nuo lysvių kasimo iki šiltnamių inžinerijos. Viskas priklauso nuo paties ūkio specializacijos ir susitarimo su šeimininkais. Tokiuose ūkiuose paprastai savanoriai kaip atlygį už darbą gauna gyvenamąsias patalpas, pilną maitinimą ir, žinoma, įdomios patirties. Štai, vieno tokio ūkio savininkas Graikijoje savanoriams vakare žada vakarėlius ir sirtakio pamokas, o tuo tarpu Japonijos ūkio šeimininkai priima tik norinčius už savo „dalyvavimą“ susimokėti asmenis.

Savanorių belaukiančius ekologiškus ūkius ir fermas galima rasti visame pasaulyje, nuo netolimos Norvegijos iki egzotiškos Australijos ar Pietų Amerikos. Prieš vykstant itin svarbu pasidomėti prieš tai ūkyje besisvečiavusių svečių atsiliepimais. Kaip jie sutarė su ūkio šeimininkais? Ar pastarieji išpildė visas žadėtas sąlygas? Ir, jeigu atsiliepimai naudingi – raitojamės rankoves! Tokio pobūdžio „atostogos“ gali būti ypač naudingos norintiems kurti savo ekologišką sodybą ar su tuo susijusį verslą. 

Dvasinio peno išalkusiems – jogos stovyklos. Tiesa, čia labiau koncentruojamasi į vidinę nei išorinę higieną, tačiau juk norint pakeisti pasaulį reikia pradėti nuo savęs? Fiziniai jogos pratimai sutvirtina kūną ir ugdo valią, mažina stresą ir skatina vidines įžvalgas. Dažnai tokio pobūdžio stovyklose akcentuojamas sąmoningumas, atsakomybė už savo veiksmus, taip mokoma įvairių kvėpavimo pratimų ir organizmo valymo technikų. Prieš išsiruošiant mokytis jogos meno verta rinktis ne tik pačią šalį, bet ir pasidomėti jogos stiliais, kurių randasi vis daugiau. Vienur joga tėra tik prabangaus viešbučio priedas, kitur užsiėmimai tęsiasi visą dieną. Skiriasi ir jogos stilių intensyvumas, nuo paprastesnės klasikinės Hatha iki sudėtingesnių, ištvermės reikalaujančių Aštanga ar Bikram jogos pamokų. Tokių stovyklų galima rasti ir Lietuvoje, ir Ispanijoje, arba užsigeidus egzotikos – keliauti net į pačią jogos gimtinę Indiją. Kainos, kaip ir patys jogos stiliai vyrauja nuo kelių tūkstančių JAV dolerių, jei vyksite į prabangų kurortą, iki visiškai nemokamų jogos pamokų atokiose Azijos šventyklose, kur už apgyvendinimą ir maistą renkamos tik piniginės svečių aukos.

Gyvūnų mylėtojai save realizuoti gali kone kiekvienoje egzotiškoje šalyje. Pavyzdžiui, dirbti gyvūnų prieglaudoje Zimbabvėje (nuo beždžionės iki liūto – žada internetinis tinklapis), gelbėti nykstančius vėžlius Kostarikoje arba Galapagų salose, prižiūrėti pandas Kinijoje ar rūpintis tigrų išlikimu Pietų Afrikoje. Darbo pobūdis labai įvairus – nuo žvėrių maitinimo ir narvų valymo iki informacinių internetinių tinklapių kūrimo. Tiesa, šio tipo kelionės nepigios ir savanoriams dažniausiai dar tenka susimokėti už savo buvimą laiką. Galima tik pasidžiaugti, jog išleisti pinigai nusėda ne kokio viešbučių tinklo savininko kišenėje, o panaudojami gamtosaugos projektų plėtrai. Prieš vykstant visada svarbu pasidomėti, kokia organizacija atsakinga už projektą, kokie prieš tai dirbusių savanorių atsiliepimai, ar reikalingi skiepai. Vėl gi, kuo daugiau mokate, tuo daugiau garantijų gaunate. Kai kurios organizacijos žada ne tik apgyvendinimą ir maistą, bet ir sveikatos draudimą bei pažintinius turus. 

Kalnų mėgėjai gali darbuotis Himalajų švarinimo projektuose. Darbo pobūdis vyrauja nuo šiukšlių rinkimo, iki edukacinių aplinkosaugos programų vietiniams viešbučiams ir restoranams kūrimo. Mat taršos problema kalnuose yra ne tik keliautojų paliekamos šiukšlės, bet ir vietinių verslininkų požiūris. Darbuotojai nuolat keičiasi, tad labiau nei pats valymo procesas reikalingas pastovus informacijos apie aplinkosaugą skleidimas. Projekto „Švarūs Himalajai“ organizatoriai neprašo jokių piniginių aukų, ir suteikia visą darbui reikalingą įrangą bei informaciją, tačiau gyvenamąja vieta ir maistu savanoriai turi pasirūpinti patys.

Tačiau, kaip žinia, Himalajų apylinkėse (Indijoje, Nepale) pragyvenimas nėra brangus. O geriausia motyvacija besidarbuojantiems savanoriams yra grynas oras, fizinė mankšta, ir vietinių žmonių dėkingumas. 

Besirūpinantys klimato kaita gali prisidėti prie mokslinių tyrimų grupių klimato kaitai itin jautriuose regionuose. Savanorių užimtumas, vėlgi, labai įvairus. Priklausomai nuo pasirinkto krašto, drauge su mokslininkų komanda galima stebėti klimato kaitos įtaką vietinei florai ir faunai, tirti dirvožemį, matuoti anglies dioksido kiekius. Pavyzdžiui Borneo tropiniuose miškuose įsikūrusi organizacija specializuojasi medžių atsodinimo srityje, tuo tarpu Arktinėje tundroje dirbanti grupė užsiima ledo kristalų klasifikacija ir matuoja iškrentančio sniego kiekius. Šiose programose savanoriai paprastai gyvena ir maitinasi drauge su moksline grupe, ir, greičiausiai finansiškai yra naudingesni labiau nei savo darbu. Tačiau įdomi asmeninė patirtis ir nauda planetai tikrai verti nemenko dalyvio mokesčio.

Verta prisiminti, jog dauguma minėtų programų yra nepigios, o komforto žadama mažiau nei įprastinėse „viskas įskaičiuota“ atostogose Turkijoje. Gyvenamoji vieta dažnai siūloma bendrabučio tipo, kur vonią, o kartais ir miegamąjį tenka dalintis su kitais žmonėmis. Maistas paprastai visiems savanoriams tiekiamas vienu metu, ir gaminamas iš vietoje užaugintų produktų, tad greičiausiai neteks rinktis iš rafinuoto prancūziško meniu. Taip pat organizacijos tikisi savanorių įsipareigojimo tam tikram laikotarpiui. Dažniausiai minimalus laikas – viena savaitė, tačiau kaip ir kiekviename darbe, labiausiai vertinami ir laukiami yra savanoriai veteranai, pasiryžę išbūti vieną ar net kelis mėnesius. 

„Geriausia, įdomiausia patirtis gyvenime!“ – nepaisant daugelio fizinių nepatogumų, vienbalsiai tvirtina įvairiuose projektuose dirbę savanoriai. Pamatytas naujas kraštas, kita kultūra, sutikti įdomūs žmonės, įgytos vertingos žinios, egzotiški nuotykiai, sveikas fizinis aktyvumas ir psichologinis pasitenkinimas dėl plačiajai visuomenei ir gamtai naudingos veiklos. Ar gali būti geresnė motyvacija nei pasaulio gelbėjimas? 

P.S. Apačioje pateikiamos kelios naudingos nuorodos, kur galima rasti daugybę savanorių darbą gamtosaugos srityje siūlančių organizacijų: 

http://www.goeco.org/ - gyvūnų globa
http://www.cleanhimalaya.org/ - švarūs Himalajai
http://www.earthwatch.org/ - klimato kaita ir kt.