„Chanel“ ir „Nina Ricci“ mados namai šį sezoną pasiūlė dirbtinį kailį, kuris net ir įgudusiai akiai pasirodė neatskiriamas nuo tikrojo. Tuo metu aksesuarų gamintojas „Be&D“ naudoja triušio kailį ir kirptų ėriukų odas, kurios atsirado kaip šalutiniai mėsos pramonės produktai.
Tačiau bendras kailio sugrįžimas su humaniškomis idėjomis susijęs mažiau nei su atgyjančia prabanga, rašo AFP. Nors kolekcijų, kuriose pasirodydavo gyvūnų kailio, tykodavo raudonų dažų skardinėmis ginkluoti gyvūnų teisių aktyvistai, lemiamą smūgį sudavė ekonominis nuosmukis.
„Kailis grįžta, prabanga vėl tapo priimtina. Po sunkių metų mažmeninei prekybai, ekonomikai ir mados pasauliui žmonės nori mąstyti apie prašmatnius dalykus, kurie vertingi ir ilgaamžiai“, - teigia Gillesas Mendelis, kuriantis prekės ženklui „J. Mendel“, turinčiam ilgą kailių naudojimo istoriją.
Derina su viskuo
Prieš keletą metų, kai vartojimas augte augo, kailiu buvo galima suptis nuo galvos iki kojų – net ir dažytu ryškiomis neoninėmis spalvomis. Tačiau viskas greitai apsisuko 180 laipsnių kampu, kai įstrigo bendra ekonominė padėtis. Pirkėjai nebegalėjo sau leisti brangių kailinių arba bent nenorėjo demonstruoti turimų galimybių.
Dabar mados pasaulyje ieškoma balanso, kailį pristatant kaip ilgaamžį ir universalų. Jis naudojamas rankinėms, batams, gobtuvams kraštuoti ar lengvučių suknelių gamybai, taip pat derinamas tiek prie džinsų, tiek prie vakarinių suknelių.
„Kailio – tikro ar dirbtinio – grožis tas, kad jis gali suteikti prabangos bet kam. Jei spintoje turite paprastą megztinį, nedidelė kailio apykaklė jį gali padaryti ypatingą. Reikia pagražinti pilką paltą? Pridėta kailinė apykaklė yra alternatyva naujo palto pirkimui“, - teigia Nina Garcia, žurnalo „Marie Claire“ mados vadovė.
Gyvūnų teisių gynėjai - neįtikinti
Adamui Robertsui, gyvūnų teisių gynėjų organizacijos „Gimę laisvi“ („Born Free USA“) atstovui, teiginiai, kad parduodamas kailis yra tik šalutinis produktas, atrodo pritempti.
„Manau, kad daug pirkėjų tiesiog nori pateisinti savo pasirinkimą. Užuot pažvelgę į visą pramonę, jie nori jaustis gerai pirkdami tam tikrą produktą“, - aiškina jis.
A. Robertso teigimu, neatrodo įmanoma, jog būtų suvalgoma tiek triušių, kad būtų patenkinti mados pasaulio poreikiai jų kailiams. Tuo metu dirbtinis kailis, jo vertinimu, taip pat gali paskatinti paklausą tikram.
„Jei žmonės tai pamato, jie to nori – šitaip auga paklausa, o kai ko nors nori daug žmonių, tai tampa mada. Kai tik kailis prieinamas – nesvarbu, iš kokių šaltinių – paklausa augs“, - aiškina gyvūnų teisių gynėjas.
Suka nauja kryptimi
Stuartas Weitzmanas, avalynės dizaineris, sako, kad naujos kailių mados tendencijos pirmiausia prasidėjo gatvėse ir tik paskui persikėlė į mados namus. Jis aiškina, kad dėl pažangesnių apdirbimo metodų anksčiau „tik išmesti tinkamos medžiagos“, pavyzdžiui, avių odos, dabar perdaromos taip, kad atrodytų kaip audinės ar šinšilos kailiukas.
Danis Reissas, prekės ženklo „Canada Goose“ generalinis direktorius, pabrėžia, kad kailis, šiaip ar taip, teikia ir praktinę naudą – saugo nuo šalčio. Šio ženklo striukes iš kojotų kailio dėvi Arkties tyrinėtojai. Vis dėlto jos gerai parduodamos ir mados sostinėse.
AFP rašo, jog šį sezoną pagrindinės kailio mados tendencijos suka nuo storų, jaukių kailinių, kuriuos ištisos kartos laiko statuso simboliu, prie smulkiai sumegztų ar kitaip apdorotų kailių bei prie kailio detalėmis puoštų aksesuarų.
