Žirgų skleidžiama energija ir geros emocijos veikia kaip terapija. Jodinėjimą žirgais kaip sportą ar pramogą atranda vis daugiau žmonių. Kuriasi ir vis daugiau žirgynų. Tik ar visi suvokia, kad tai gyvas padaras, kuriam reikalinga ypatinga priežiūra?, rašo "Vilniaus diena".
Pastaraisiais metais susidomėjimas žirgais auga, atsiranda vis daugiau norinčių jodinėti, žmonių, kurie investuoja į žirgus. Tačiau, kaip teigė vieno žirgyno savininkė Ramunė Malinauskienė, niekas iš niekur neatsiranda.
Moteris džiaugėsi, kad Lietuvoje atsiranda puikių jojimo centrų, turime net vieną geresnių Europoje, vyksta ir tarptautinės varžybos – o tai puiki pramoga visiems žirgų mylėtojams. Idėją rengti aukšto lygio sporto varžybas mūsų šalyje pavyko įgyvendinti vienam Žirginio sporto federacijos valdybos narių Laimondui Skėriui. Jau septynerius metus jo žirgyne netoli Klaipėdos vyksta Lietuvos konkūrinio jojimo čempionatas.
Prieš daugiau nei dvidešimt metų žirgus pamilusi moteris pasakojo, kad buvimą su jais galima pavadinti terapija. Beje, toks dalykas iš tiesų egzistuoja, ir Vilniuje, ir prie Klaipėdos yra vietų, kuriose ši terapija teikiama neįgaliems vaikams. „Tose vietose žirgai įsigyjami ramesnio būdo, lėtesni, nes neįgalūs vaikai sunkiai kontroliuoja savo judesius“, – aiškino R.Malinauskienė.
Pasak jos, geras emocijas skleidžiantys žirgai atsipalaiduoti ir pabėgti nuo blogos nuotaikos padeda ir jai.
„Ypač dirbant intensyvų protinį darbą arba tokiomis dienomis, kai grįžti žmogus pavargęs po dienos darbų, gal ir prastesnės nuotaikos, užtenka prie žirgo prisiglausti, pajodinėti, dingsta visos neigiamos mintys ir blogos emocijos. Ir kai žmonės pabando, tai pajaučia, nori ir toliau daryti“, – apie tai, kaip žirgas traukia žmogų, pasakojo pašnekovė.
Moteris pasijuokė, kad jai, kaip ir kitiems, kurie su žirgais dirba iš pomėgio, noro, jie yra tapę neišgydoma liga. Net sunkmečiu žmonės, turintys savo žirgus, pasak R.Malinauskienės, jei trūkdavo lėšų ir tekdavo pasispausti, apribodavo savo poreikius, bet žirgus stengdavosi išlaikyti. „Jei kartą į tai įklimpai, tas noras nedings visą gyvenimą ir darysi viską, kad turėtum galimybę joti“, – sakė žirgų mylėtoja.
