Į lenktynes ragina nevažiuoti
Asociacijos atstovė atkreipia dėmesį į žiaurias treniravimo praktikas: „neįmanoma cukraus gabaliukais skatinant žirgų priversti daryti to, kas jiems visiškai nenatūralu ir sukelia skausmą. Vienintelis būdas priversti žirgą daryti tai, kas jam labai nemalonu, yra smurtas. Ši taisyklė galioja visoms žirginio sporto šakoms,“ – sako G. Vaitkevičiūtė.
Beveik visiems sportiniams žirgams būdinga liūdna gyvenimo pabaiga. Pasibaigus žirgo sportinei karjerai jis gali būti dar kurį laiką naudojamas kergimui, jei tai kumelė arba geras eržilas. Kai kumelė nebesugeba atsivesti kumeliukų, jos laukia skerdykla. Ji laukia ir kitų pasenusių ar susitraumavusių žirgų.
Lietuvoje 2002-2012 m. paskerstas 8351 arklys: 2000 m. buvo paskersti tik 5 arkliai, 2004 m. – 28, 2005 m. – jau 493, o 2006 –2009 metais – ženkliai daugiau – nuo 1383 iki 2441.
Asociacija „Už gyvūnų teises” nepritaria bei ragina žmones jokias būdais neremti žirgų sporto.
Renginio organizatoriai: taip siekiama pasireklamuoti
Tuo metu kai Lietuvos gyvūnų teisių aktyvistai ragina boikotuoti šiemet 107-ą kartą įvyksiančias tradicines Sartų žirgų lenktynes, jų organizatoriai nukerta, kad taip besielgiančios organizacijos tiesiog siekia reklamos.
UAB „Lietuvos žirgynas“ direktorius Edgaras Jeninas GRYNAS.lt teigė matęs asociacijos „Už gyvūnų teises“ išplatintą pranešimą ir tuo pačiu pridūrė, kad jį rengę žmonės yra kategoriškai nusistatę prieš žirgų sportą.
„Jie (Lietuvos gyvūnų teisių gynėjai – red. past.) yra priešiškai nusiteikę prieš žirgų sportą. Tai jau gal porą metų tęsiasi. O mes esam už žirgų sportą. Jie darosi sau reklamą – gauna už tai pinigus. Ką mes galime jiems padaryti? Yra „Greenpeace“, yra ir Lietuvos gyvūnų teisių aktyvistai. Tegu jie parodo, kad tarp jų yra veterinarijos specialistų, gyvulininkystės specialistų. Ką padarysi, kad žmonės sėdi prie kompiuterio ir jiems šalta išeiti į lauką. Visokių yra – visokių ir reikia“, - aiškino pašnekovas.
Jis pridūrė, kad tradicinio renginio organizatoriai laikosi visų keliamų reikalavimų. E. Jeninas patikino, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) yra labai griežtas lenktynių prievaizdas ir jei tik būtų fiksuojami bent kokie pažeidimai, lenktynės ateityje daugiau nebevyktų.
Taip pat vyras aiškino, kad nors žirgų sveikata ir rūpinamasi, tačiau nuo sužalojimų niekas negali būti apsaugotas. Ir galiausiai jis patikino, kad ypač rimtų traumų per šimtametę istoriją turintį renginį iki šiol dar nebūta.
„Jokių pažeidimų mes nedarome. Tačiau nuo sužalojimų niekas nėra apsaugotas. Žirgų savininkai ir treneriai rūpinasi, kad jų nebūtų. Taip pat yra tarnyba, kuri suteiktų pirmąją pagalbą, jei to prireiktų. Tos lenktynės ne vakar susiformavo. Jau yra susiformavusi praktika ir mes esame viskam pasiruošę. Pavyzdžiui, jeigu bus šalta ir pūs stiprus vėjas, žirgai bus apkloti“, - ramino vienas renginio organizatorių E. Jeninas.
Žirgui prakirstą lūpą vadina "Fotošopo" produktu
O gyvūnų teisių aktyvistų minimą prieš du metus lenktynių metu žirgui įvykusios traumos, kai jam buvo prakirsta lūpa, pašnekovas nesureikšmino. Jis įsitikinęs, kad prieš žirgų sportą nusiteikę žmonės tyčia dramatizavo padėtį.
„Buvo prakirsta lūpa – nėra čia jokios problemos. Paprasčiausiai kažkas nufotografavo, su „Fotošopu“ pagrąžino, kad atrodytų baisiau. Žinom mes tuos žmones ir žinom jų nuomonę. Mes nepakeisim jų nuomonės, o jie mums neįpirš savo“, - sakė pašnekovas.
Jis atmetė teiginius, kad gyvūnai Sartų lenktynėse kankinami. Jo teigimu, tokiems renginiams jie yra nuolat ruošiami ir panašiose lenktynėse dalyvauja kas dvi savaites. O sergantiems joti niekas neleidžia.
„Žirgai dalyvauja lenktynėse ištisus metus – kas dvi savaites. Yra nuolatinis grafikas. Nėra taip, kad jie šiltai stovėjo, o juos kažkas atvarė ant ledo. Vyksta nuolatinės treniruotės ir jie tam paruošti. Jeigu po dviejų savaičių jie gali dalyvauti kitose lenktynėse, reiškia, kad žalos nepatiria, nes kitaip jų niekas neleistų“, - tikino E. Jeninas.
