Pasklidus negerai žiniai, kad į Šiaulių rajono gyvūnų reguliavimo tarnybą rastinuko geriau nevežti, žmonės juos veža į miesto gyvūnų globos namus, mat čia gyvūnams bent jau stengiamasi surasti namus. Tačiau ši įstaiga persipildė, be to, finansavimą jai skiria miesto savivaldybė, taigi iš rajono gyvūnai jau nebepriimami. Sakoma vežti į Gruzdžius - rajono finansuojamą gyvūnų reguliavimo tarnybą. Kuriai vadovaujantis Jonas Lukšas įsitikinęs, kad „tokio kontingento“ gyvūnams globos namai apskritai nereikalingi.
Citata
Savivaldybės atstovai, paklausti apie tokį sprendimą atkerta - gamtininkas gyvūnais rūpinosi, bet gal ne taip, kaip reikia. Išeitų, kad gyvūnų užmigdymas - tinkamesnė išeitis?

Esą jie praradę prekinę išvaizdą ir nėra čia ko jų gailėti - pagal numatytą tvarką gyvūnai palaikomi 10 dienų ir užmigdomi. Jonas Lukšas sako, kad humaniškai. Suleidžiant injekcijas..... bet žiemą jie dar turi ištverti tas 10 dienų spiginančiame šaltyje - pastatas nešildomas. Jonas Lukšas kalba, kad patalpos geros, neva atitinkančios Europos reikalavimus. Savivaldybė joms įrengti skyrė net 40 000 litų. Už tai įrengti narvai, pertverti grotomis. O rajono taryba šiai gyventojų „koncentracijos stovykla“ pakrikštytai įstaigai skiria apie 30 000 litų finansavimą metams. Tiek esą kainuoja gaudymas, sugautų beglobių laikymas 10 dienų, maistui siriant katei maždaug po litą, šuniui - po du litus. Dar užmigdymas ir utilizavimas. Pinigų globai neskiriama, nes, neva, nebuvo norinčių tuo užsiimti.

Kilus visuomenės pasipiktinimui dėl gyvūnų globos Šiaulių rajono administracijos direktorius Kęstutis Lukšas sako, kad politikai dėl to nekalti. Mat niekas nenorėjo to imtis. Nebuvo jokios iniciatyvos iš gyvūnų mylėtojų pusės.

Gamtininkas: iniciatyva - 10 metų

Žinomas rajono gamtininkas Vytautas Uosis tai išgirdęs net apstulbo. Jis rodo surinkęs net apie 400 parašų, kad gyvūnų globa būtų patikėta Kuršėnų gamtininkų centrui, kuriam pats yra vadovavęs. Tiesa, čia buvo vaikų ugdymo įstaiga, kur buvo laikomi laukiniai gyvūnai. Dalis gyvūnų buvo kaip nuolatiniai eksponatai, pavyzdžiui, smauglys, voverė, keliolika paukščių, graužikai. Tačiau vietos užteko ir dešimtims atvežamų kačių ir šunų.

Jie čia neužsilikdavo - tai vaikai išsidalindavo, tai ekskursijos išsiveždavo po šunelį ar kačiuką. O buvo, kad ūkininkas paprašė padovanoti visas turimas kates ir pažadėjo joms sotų gyvenimą karvių fermoje - prie gyvulių nevalia dėti žiurknuodžių, taigi ūkininkas kates pasiėmė, kaip „sargus“ nuo graužikų.

Bet V. Uosiui neleista steigti gyvūnų prieglaudos. Gamtininkų centras apskritai uždarytas savivaldybės sprendimu.

Savivaldybės atstovai, paklausti apie tokį sprendimą atkerta -  gamtininkas gyvūnais rūpinosi, bet gal ne taip, kaip reikia. Išeitų, kad gyvūnų užmigdymas - tinkamesnė išeitis?

Kilus susidėmojimui ir pasipiktinimui, kad Šiaulių rajone niekaip neatsiranda gyvūnų prieglauda, politikai papylė pažadų. Esą bus galvojama, ką daryti. Neva patiko kitokia privati iniciatyva, kažką pasiūlė trys jaunos merginos. Ko gero, net taryba svarstys šį pasiūlymą. Tik svarstys. O ką nutars- nežinia.

O iki to laiko kiekvienas keturkojis, patekęs į Šiaulių rajono gyvūnų reguliavio tarnybą teišgyvens apie 10 dienų. Po to - į nebūtį.