Gyvenimo būdas, apie kurį reikėtų perskaityti daug dirbantiems

Tai, kas bus aprašoma šiame rašinyje, angliškai vadinasi „downshifting“, tai – sąmoningas asmens pasirinkimas įjungti „žemesnę pavarą“. Neretai jis tampa pereinamuoju etapu, vėliau vedančiu prie radikalesnių gyvensenos pokyčių.

Galima manyti, kad poreikis iš naujo rasti balansą tarp darbo ir laiko po jo kyla dėl šiems laikams aktualios problemos – viena vertus, mes dirbame mažiau nei mūsų tėvai, modernizacija leidžia mažiau laiko praleisti besirūpinant namais, šeimos augina mažiau vaikų, o vidutinė gyvenimo trukmė ilgėja. Kita vertus, esame labiau užimti nei bet kada anksčiau. Kodėl? Šiandien santykinai didelę laiko dalį po darbo praleidžiame žiūrėdami televiziją, skaitydami internete, o likusį „laisvą“ laiką skiriame vadinamosioms „laisvalaikio pareigoms“, kurios užima tą laiką, kurį anksčiau skirdavome religinėms tradicijoms, bendruomenės veiklai.CitataJuos vienija suvokimas, kad besaikis vaikymasis pinigų ir materialių daiktų kainuoja per brangiai jiems patiems ar jų šeimoms.

Laisvalaikis nebėra laisvas laikas, jis tiesiog skiriamas toms pareigoms įgyvendinti: palaikyti fizinę formą, susitikti su žmonėmis, su kuriais jaučiame pareigą palaikyti socialinius ryšius, dalyvauti renginiuose, pildyti kitų mums keliamus lūkesčius. Ir toks gyvenimo būdas, kuriame darbas užima didžiąją laiko dalį, o laiką po jo dar atima pareigų vykdymas, patinka ne visiems.

  Tai, kas apibūdinama kaip „downshiftingas“ - tai balansas tarp darbinės veiklos, asmeninio gyvenimo, dvasinio ugdymo, šeimos, fizinės gerovės ir socialinių gyvenimo aspektų. Downshifteriai siekia gyvenimo, kuriame būtų daugiau aistros, prasmės, tikslo, visavertiškumo ir to atnešamos laimės. Tokio gyvenimo, į kurį atsigręžus netektų gailėtis.

Kokie asmenys ryžtasi pokyčiui?

Viduje kirbantį jausmą, kad su Jūsų gyvenimu kažkas negerai, matyt, turi daugelis. Tačiau sulėtinti gyvenimo tempą dažniausiai nusprendžia dviejų tipų asmenys. Pirmiausia tie, kurie iki griebdamiesi pokyčių jau kurį laiką būna kėlę klausimus apie gyvenimo prasmę – sau privačiai, arba garsiai artimiesiems.

Antrąją grupę sudaro asmenys, gyvenime patyrę ryškesnį sukrėtimą. Tai gali būti ir jauni, ir gyvenimo patirties sukaupę asmenys, kurie gali dirbti tiek vadovaujantį, tiek samdomą darbą.

Tačiau juos vienija suvokimas, kad besaikis vaikymasis pinigų ir materialių daiktų kainuoja per brangiai jiems patiems ar jų šeimoms. Jie taip pat prisiima atsakomybę už situaciją ir vietoje to, kad skųstųsi ir kaltintų valdžią, santvarką ar darbdavius, patys imasi veiksmų.

Paprastai tariant, jie darbe įjungia žemesnę pavarą, kad kitose – jų sprendimu vertingesnėse srityse – galėtų įjungti aukštesnę. Pažvelgus su humoru, tai puikiai iliustruoja žymios amerikiečių aktorės ir rašytojo Lilio Tomlino citata: „Žiurkių lenktynių trūkumas yra tas, kad net jei tu jas laimi, vis tiek lieki žiurke“.

Ar tai reiškia, kad turiu nedirbti?

Ne, pasirinkimas gyvenime įjungti „žemesnę pavarą“ nereiškia būtinybės išeiti iš darbo. Tačiau pabrėžiama būtinybė užtikrinti, kad užimtumas darbe atlaisvintų vietą vertingoms veikloms po darbo.

Pavyzdžiui, jei darbo specifika leidžia, rinktis darbe dirbti mažiau darbo valandų, arba rinktis mažiau atsakomybių reikalaujančią pareigybę. Radikalesnės išeitys yra keisti darbą į tą, kuris teiktų daugiau pasitenkinimo ar imtis laisvai samdomo darbo, kurį galėtumėte dirbti neišeidami iš namų. Pabrėžiama, kad darbui skiriamo laiko sumažinimas yra pirmas ir svarbiausias žingsnis pradedant šį gyvenimo pokytį.

Downshifteriai pastebi, kad pasiryžimas imtis pokyčių nusistovėjusiame darbo ritme, nebūtinai jo atsisakyme, kitų vertybių atradimas, padeda jiems užčiuopti tai, kas be kita ko išlaisvina jų aistrą ne tik gyvenimui, bet ir darbui. O tai savaime, net tikslingai nesiekiant, augina produktyvumą, tad ir uždirbamus pinigus.

Downshiftingas ir pinigai

Šiuolaikinė vartotojiška kultūra, kurioje mes gyvename, visais kanalais į mus besibraunanti reklama, sukuria užburtą ratą, kuomet norėdami įgyti daugiau ar brangesnių daiktų, turime be paliovos dirbti, kad uždirbtume pakankamai pinigų gyventi su tokiais poreikiais.

Downshiftingas šį vartojimo ratą apsuka į priešingą pusę. Nes gyvenant paprasčiau mums reikia mažiau pinigų, todėl galime mažiau dirbti, o laisvą laiką skirti vertingesnėms veikloms. Priimant tokį gyvenimo būdą ir mažinant vartojimą, mažesni piniginiai poreikiai tampa natūralia pasekme.

Ar didmiestyje tai įmanoma?

Jungiant žemesnę pavarą gyvenime nebūtina keisti gyvenamąją vietą. Tačiau tokie svarstymai gali iškilti, jei gyvenamoji vieta yra pasirinkta dėl per didelės vartotojiškos kultūros įtakos (pvz. madinga, prestižinė vieta), ji nėra būtina savo plotu ar vietos prasme, o yra susijusi su įsipareigojimais bankui, kas skatintų skirti nepageidaujamą laiką darbui vien tam, kad patenkintume paskolos mokėjimo poreikius. Tad nemažai downshifterių renkasi gyvenimą kaime (angl. treechange) ar prie jūros (angl. seachange).

Nuo ko pradėti?

Kiekvienam individui, kuris norėtų žengti pirmuosius žingsnius savo gyvenime jungiant žemesnę pavarą, pateikiamas toks patarimų sąrašas pasvarstymui:

– Skirti pusdienį darbo savaitėje ir praleisti jį su mylimu žmogumi.

– Maisto gaminimui naudoti tik ekologiškus produktus, nenaudoti pusfabrikačių.

– Atsisakyti kreditinės mokėjimo kortelės, kuri suteikia galimybę išleisti daugiau pinigų, nei joje yra nuosavų lėšų.

– Atiduoti labdarai nenešiojamus rūbus, nenaudojamus žaislus ir t. t.

– Artėjant progai pasveikint artimuosius, pagaminti ir užrašyti atviruką pačiam.

– Per savaitę atsisakyti bent 3 nebūtinų apsipirkimų.

– Rasti vietą, kur būtų galima auginti natūralias daržoves. Teikiama aibė patarimų, kaip tai galima atlikti mažame plote.

– Reikiamoms pirkti prekėms ar paslaugoms rinkis smulkius tiekėjus, pirkti iš šeimos verslų.

– Daugiau gyvo bendravimo – išjungti televizorių ir radiją, žaisti stalo žaidimus ir kalbėtis.

– Skirti valandą laiko savaitėje savanoriškai veiklai gyvūnų prieglaudoje, slaugos ligoninėje ar kitai panašiai veiklai.

Downshiftingas apibrėžiamas kaip sąmoningas ir ilgalaikis asmens pasirinkimas savanoriškai gyventi paprastesnį gyvenimą, mažiau dirbti tam, kad laiką galima būtų skirti vertingesniems dalykams.

Kuo skiriasi nuo kitų panašių gyvensenos krypčių?

„Žemesnės pavaros“ gyvensena daugeliui pasirodys paprasčiau pasiekiama, nei galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Pavyzdžiui, mama, kuri pradeda dirbti pusę etato vietoje viso tam, kad likusį laiką galėtų praleisti su vaikais, jau jungia žemesnę pavarą savo gyvenime. Lygiai taip, kaip ir į savarankišką gyvenimą išleidę vaikus tėvai nutaria persikelti į pigesnį būstą ir vietoje mokėtos paskolos įmokų ima gyventi iš vieno iš sutuoktinių algos.

Lyginant su kitais panašaus pobūdžio judėjimais, „žemesnės pavaros“ gyvensenoje pokyčiai nėra tokie radikalūs, joje žmonės pakeičia savo gyvenimą tiek, kad galėtų valdyti turimą laiką ir jo praleidimo būdus.

Tai yra kitaip, nei, pavyzdžiui, anti-vartojimo pasaulėžiūra, kurioje jau yra kvestionuojamos moralinės, politinės ir socialinės vartojimo ir materializmo normos. Arba žaliasis gyvenimo kelias, kuriame siekiama, kad individo įtaka Žemės ekosistemai būtų kuo mažesnė.

Ši gyvensena neretai tampa itin brangus pasirinkimas, kadangi pasirinkus gyventi žaliai siūloma nevartoti elektros energijos iš bendrojo skirstymo tinklo ir gauti energiją iš atsinaujinančių energijos šaltinių.

Įdomus yra „lėtasis judėjimas“ (angl. slow movement) – jo pasekėjai nesiekia radikalesnių permainų kitose gyvenimo srityse, tačiau sąmoningai sulėtina gyvenimo tempą tam tikrose srityse, pvz. lėtai keliaujant (angl. slow travel) neskubant mėgaujamasi kelionėmis, lėtai valgant (angl. slow food) – maistu ir t. t.

Tarptautinė downshiftingo savaitė

Įgyvendinus downshiftingo entuziastės Tracey West iniciatyvą, JAV (paskutinė birželio savaitė) ir Jungtinėje karalystėje (paskutinė balandžio savaitė) specialios downshiftingo savaitės metu vykstančiais renginiais kuo platesniam žmonių ratui siekiama atskleisti, kad didelę įtaką individo gyvenimo kokybei gali turėti net ir smulkūs pokyčiai, norima, kad pageidaujantieji sužinotų nuo ko pradėti šiuo pokyčius.

Parodoma atskiriems individams, vaikams, mokykloms ir darbdaviams, kad dalyviai gali gyventi paprastesnius gyvenimus, kuriuose jie jaustųsi laimingesni, kartu išlikdami draugiškesni ir juos supančiai aplinkai, kad tai turi teigiamą įtaką jų psichinei ir fizinei sveikatos būklei, santykiams su kolegomis, šeima ir draugais.

Stebint kaip sėkmingai Lietuvos įmonėse prigijo ekologijos idėjos, belieka palinkėti, kad kita bendrovių vidinės kultūros raidos banga būtų „žemesnės pavaros“ vertybių sklaida.