Antrus metus vagonėlyje prie greitkelio žiemosiantys šiauliečiai Zita ir Alvydas likimo nekeikia. Žmonės džiaugiasi tuo, ką turi: žydinčiais jurginais, lauko dušu ir šilta krosnimi, rašo "Šiaulių kraštas".
Pora gyvenimui pasirinko nenaują vagonėlį, nes iš neįgalumo pašalpos nei buto, nei sodybos negali išlaikyti. „Vagonėlį pirkome iš žmogaus už 13 tūkstančių litų, nenaują“,— pasakojo. Savo būstą jie apšiltinę iš vidaus tokiomis medžiagomis, kokių turėjo — stiklo vata ir drožlių plokštėmis.
Užėjus į vidų sienos skleidė medžio kvapą — jokio pelėsio ar rasojančių langų. Būstas priminė nedidelį dviejų kambarių butą: miegamasis ir gyvenamasis kambariai kartu su nedidele virtuve.
„Kadangi dušą įsirengėme lauke, iš prausyklos padarėme sandėliuką, o iš vaikų kambario — katilinę“,— atvėrusi duris rodė šeimininkė.
Bene labiausiai Zita džiaugėsi apie 900 litų kainavusiu židiniu krosnele — ekonomiškas ir labai gerai prišildąs vagonėlį.
„Žiemą viduje būname trumpomis rankovėmis“,— atviravo ji. Įmetus glėbelį malkų į krosnelę, pro išvedžiotus ortakius būste cirkuliuojąs šiltas oras.
„Ši žiema mums bus jau antra, kai gyvename vagonėlyje“,— sakė šeimininkai. „Vandens atsinešame pasisėmę iš šulinio — taip jau mes įpratę, vanduo nekainuoja“,— šypsojosi abu.
Paklausti, kiek pinigų išleidžia būstui išlaikyti, neslėpė žiemai užtenką tūkstančio litų. Perką tik malkų — apie 5 kubus ir du balionus gamtinių dujų. Tai — visos išlaidos būstui. „Jei turėtume nuosavo miško, nereiktų taip brangiai mokėti už kurą“,— atsidūsta vyras. Bet turėdamas gerą pjūklą, pats malkas susipjausto ir susikapoja — išeina pigiau.
