Filmas: „127 valandos“ („127 Hours“)
Metai: 2011 sausio 7d.
Žanras: veiksmo drama
Kino studija: Fox Searchlight Pictures
Trukmė: 1 val. 34 min.
Režisierius: Dannys Boylas
Aktoriai: James Franco, Kate Mara, Amber Tamblyn
Kiekvienas patyręs keliautojas žino, kad išvykstant į tolimą ar pavojingą kelionę reikia nurodyti draugams ir artimiesiems sugrįžimo datą bei kelionės maršrutą. Tuomet įvykus nelaimei gelbėtojai dingusiojo ieškos tik nurodytame regione ir sugaiš mažiau neįkainojamo laiko, kurio kiekviena minutė mirties akivaizdoje atrodo vis labiau beviltiška.
2003-ųjų balandžio mėnesį Aronas Ralstonas sulaužė auksinę taisyklę ir leidosi į pavojingą žygį nepalikęs nė menkiausios žinutės apie savo planus. Ši istorija niekada neišvystų didžiųjų kino ekranų, jei A.Ralstonas už savo grubią klaidą nebūtų sumokėjęs krauju.
18 milijonų dolerių vertės juosta „127 valandos“ - tai košmarą išgyvenusio alpinisto ir keliautojo A.Ralstono knygos „Tarp riedulio ir uolos“ (Between a Rock and a Hard Place ) ekranizacija.
Pagrindinis istorijos veikėjas (aktorius Jamesas Franco) nepalaiko glaudžių ryšių su artimaisiais ir neradęs bendros kalbos su draugais leidžiasi į spontanišką žygį Jutos valstijoje, Pasagos kanjono (Horseshoe canyon) apylinkėse.
Dykynėje jis sutinka dvi turistes, ieškančias vietinių gamtos paminklų, kurioms pasisiūlo tapti jų vedliu.
Palikęs įspūdį merginoms Aronas traukia savais keliais į vieną iš vietinių kanjonų, kuriame planuoja laipioti uolomis. Turintis didžiulę alpinizmo patirtį vaikinas visiškai pasitiki savo jėgomis ir puikiai žino, kad nelaimės atveju jo nebus įmanoma išgelbėti. Mėgindamas perlipti tarp kanjono sienų užstrigusius riedulius, Ralstonas išjudina vieną jų, taip įkalindamas savo dešiniąją ranką tarp uolos sienos ir pasislinkusio akmens.
Nuo šios vietos filmo istorija pasakojama per Arono mėgėjiškos kameros objektyvą. Tarp nesėkmingų mėginimų ištrūkti iš kanjono gniaužtų jis prisimena malonius ir graudžius nutikimus iš asmeninio gyvenimo. Nelaimės pradžioje vaikinas nepuola į paniką – dar turi vilties ir šiek tiek vandens gertuvėje.
Laikui bėgant pradeda kamuoti niūrios mintys. Ralstonas ant sienos išraižo savo gimimo datą ir, jo manymu, galimą mirties dieną. Ketvirtą parą iš nevilties palūžęs ir įkvėptas ankstesnio gyvenimo džiaugsmo jis nusprendžia, kad kanjoną palikti gali tik be rankos. Sukaupęs visą drąsą vaikinas susmeigia kišeninį peiliuką į apmirusius galūnės audinius. Per įrankio paliktą angą išsiveržia susikaupusios dujos. Kaip po nelaimingo atsitikimo tvirtino pats A. Ralstonas, pjaustant minkštuosius audinius skausmo jis nejautė. Sunkiausia buvo perlaužti kaulą. Prispaustą dilbį jis laužė į dvi puses ir po antro karto ranka atitrūko.
Įveikęs 20 metrų likusios kanjono sienos Aronas išsiropštė į paviršių. Nuo čia iki pagalbos teko įveikti dar 17 mylių kepinant karštai saulei, kol galiausiai jis buvo pastebėtas turistų.
Iš akmeninių gniaužtų ištrauktą ranką Aronas Ralstonas kremavo, o pelenus išbarstė vietoje, kuri galėjo tapti jo kapu.
