Gintaras. Baltijos auksas, būtinas tautinio kostiumo akcentas, vienas iš pagrindinių Lietuvos suvenyrų, dėl kurio užsienio turistai pasiryžę plačiai atverti pinigines. Tačiau kada Lietuvoje paskutinį kartą matėte moterį, pasidabinusią gintaro karoliais? Juos išstūmė bižuterija, kiti pusbrangiai akmenys, aukso ir sidabro papuošalai.
O mūsų prosenelės ir močiutės gintaro karoliais dabinosi ne tik dėl optimistiškai nuteikiančios gelsvos spalvos.
Baltijos gintaras turi daugiausia gintaro rūgščių iš apskritai visų pasaulyje randamų gintarų tipų. Teigiama, kad jos turi teigiamą poveikį gintarą nešiojančio žmogaus sveikatai. Tai supratę kinai jį masiškai perka, teigia gintaru prekiaujančios galerijos „Arza gallery“ savininkas Rolandas Žalimas.
„Gintaro kaina nuolat kyla nuo pat nepriklausomybės atgavimo. Viena vertus, mažėja jo išgavimas : tarybiniais laikais būdavo išgaunama 800 tonų per metus, dabar išgaunama 400 tonų. Taip pat kaina kyla, nes Kinija yra labai susidomėjusi šiuo gintaru. Nors pasaulyje yra apie 360 gintaro rūšių, jie siekia įsigyti mūsų – baltiškojo. Net Ukainoje išgaunamas gintaras jau nebe toks. Mūsiškis turi įvairią spalvų gamą ir gintaro rūgšties – veikliosios medžiagos, dėl kurios gali būti naudojamas sveikatos tikslais“, - kalbėjo R. Žalimas.
Gintaras – ir šunims, ir liaudies medicinai
Gintaras - turbūt vienintelis iš papuošalų turi neigiamą elektros krūvį. Dar jis vadinamas amorfiniu kristalu. Nuo seno tikėta, jog gintaras neša santaiką, darną, nuotaiką, džiaugsmą, grožį, sveikatą, meilę, fizinę stiprybę, darną, ramybę.
„Kai visi pradėjo grįžti prie natūralių, ekologiškų produktų, pradėjo garsiau kalbėti ir apie gintaro arbatas, ir apie trauktines, prisiminė, kad mūsų kraštuose yra toks gintaras. Anksčiau jos taip pat būdavo vartojamos, tačiau ne taip plačiai. O kinai turi įvairių senovės receptų su gintaru. Jie puikiai išmano ir jo gydomąsias savybes, nes dar vienas pirmųjų gydytojų Avicena tvirtino, kad gintaras ir kamparas (vaistinis augalas, naudojamas skausmui malšinti, - red. past.) yra vaistai nuo visų ligų. Šiuo metu apie 80 proc. išgauto Baltijos gintaro yra išvežama į Kiniją“, - kodėl Tolimųjų Rytų šalis taip trokšta Baltijos aukso aiškino R. Žalimas.
„Gintaro kelias“ nuvedė net į JAV
Ne veltui prekybos keliai, vedantys iš Lietuvos į Persijos, Irano, Irako pusę vadinami „gintaro keliu“. Tokiu būdu gintaras buvo ne tik parduodamas, tačiau ir plito žinios apie jo panaudojimo galimybes.
J. Skonsmanas taip pat primena, jog šalies pasididžiavimas turi ilgą istoriją: „Jau XII a. šv. Albertas Didysis gintarą buvo priskyręs prie veiksmingiausių vaistų sąrašo. Jis gamino ir gintaro balzamines trauktines, ir žinojo įvairių alcheminių receptų. Šiais laikais farmacijos kompanijos JAV ir ajurvedinių produktų gamyklos Indijoje gamina su Baltijos gintaru įvairius maisto papildus. Jų pasiūla gana didelė. Norintieji gana lengvai gali susirasti. Arbatos iš gintaro miltelių gali sudominti daug ką. Mano knygelėje aprašyti jų paruošimo būdai gana tiksliai ir suprantamai, su visu chemijos mokslo palaiminimu, kuriam gražiai talkininkavo chemijos mokslų daktarė doc. Ksavera Vaištarienė.“
Sertifikatas arba spiritas ir liepsna
Kaip atskirti tikrą gintarą? Jis turėtų būti lengvas ir plūduriuoti sūraus vandens paviršiuje. Todėl Jonas Skonsmanas siūlo įberti į dubenį šaukštą druskos ir tokiu būdu jį patikrinti.
Taip pat gintaras lengvai prisigeria pašalinių kvapų, teršalų, kūno prakaito. Jį reikėtų nešioti tik ant natūralaus pluošto siūlo ar virvelės ir laikyti geriausia lininiame maišelyje. Tačiau J. Skonsmanas pataria gintarą specialiai apvalyti deginant spirite (deginama vos keliolika sekundžių, kad nesudegtų pats gintaras).
„Per savo paskaitas visada pademonstruoju gintaro miltelių apvalymo ir sterilizavimo liepsna procedūrą. Tai lengva pačiam išbandyti. Kokybe gali pasitikėti, kai savo rankomis viską pats pasidarai, - nesileidžia į kalbas apie žymėjimą ar sertifikatus J. Skonsmanas. - Tas, kas nieko savo rankomis nedarė, turi visokių klausimų ir baimių. Reikia pradėti veikti ir norėti pažinti tas gamtines medžiagas, kurios randamos mūsų žemėje.“
Suvenyrų parduotuvių produkcija - ne tokia vertinga
Baltijos gintaras – tarsi elektronų energijos saugykla. Šie elektronai veikia kaip antioksidatoriai, todėl, teigiama, suteikia sveikatos ir padeda ilgiau išlikti jauniems.
Biochemikas savo knygoje pateikia įvairių receptų, tačiau mano, jog tik pats žmogus gali geriausiai numanyti, kas jam tiktų.
„Kiekvienas gali sau kurti receptus, kurie reikalingi jo sveikatai ir grožiui. Kelios sudedamosios dalys, jei jos tarpusavyje energiškai ir biochemiškai derinasi, tikrai darys veiksmingesnį poreikį. Pradėti tokius savarankiškus bandymus derėtų nuo išoriniam vartojimui skirtų liejinių, tepalų, tinktūrų ar kosmetinių vandenų. Tačiau neturint pakankamai žinių ir nepasiruošus gamtinių žaliavų pradėti neverta. Norinčiam tuo užsiimti, reikėtų dalyvauti kokiame sveikuolių klube, lankyti paskaitas, daugiau skaityti liaudies medicinos literatūros,“ - teigia J. Skonsmanas.
Nudailinti šiandieniniai gintarai prosenelių nesužavėtų
Jono Skonsmanas savo knygoje rašo, jog Maskvos profesorius Olegas Pankovas patardavo savo pacientams, turintiems regėjimo sutrikimų, nešioti geltono gintaro vėrinius, arba kasdien gintaro užsidėti ant užmerktų akių keliolikai minučių. Tačiau pats biochemikas pataria neskubėti į artimiausią suvenyrų krautuvę.
„Močiučių ir prosenelių gintaro karoliai buvo iš natūralaus Baltijos krante surasto gintaro. Jis nebuvo šlifuotas ir su viršutiniu sluoksniu netekęs gintaro rūgšties. Senosios baltų močiutės tokius karolius labai brangino ir laikė atskirai švariose lino drobėse įvyniotus. Dabartiniai karoliai gintaro parduotuvėse padaryti pagal komercinius dėsnius ir įvairius pirkėjų poreikius. Gaminiai daromi dėl grožio ir terapijos tikslų. Savo knygoje skyriau dėmesio paaiškinimui, kad pirkėjas sugebėtų pasirinkti,“ - dėstė J. Skonsmanas.
Gintaras – netgi šunims
Pačios gintaro rūgšties gali pasigaminti ir augalai, ir gyvūnai, ir žmogus. Tačiau įsiskverbdama per odą ji esą suteikia energijos, stiprina imunitetą. R. Žalimo žodžiais tariant, ji yra tarsi biostimuliatorius. Galbūt todėl jie pradėti gaminti kūdikiams bei šunims.
Kad gintaro karoliai gali padėti šunims išvengti dalies parazitų patvirtino ir veterinarijos gydytoja Laura Udraitė.
J. Skonsmano nuomone, kūdikius puošti gintaro karoliais – pernelyg pavojinga.
„Kūdikiams yra daromi gintaro čiulptukai, kurie padeda neskausmingai prasikalti pirmiesiems dantukams. Tai labai yra reklamuojama. Tačiau aš nesu matęs nei vieno kūdikio su gintaro karoliais papuošto. Ir apie tai nerašyčiau ir nerašiau. Tokie karoliai nėra saugūs, nes gali pabirti ir kūdikis lengvai užsprings,“ - perspėjo biochemikas.
Vyras nėra įsitikinęs ir teigiamu gintaro poveikiu šunims.
„Nesu matęs nei vieno keturkojo su gintaro karoliais. Gintaras nepasižymi akaricidinėmis savybėmis, bet su šių savybių turinčiais augalais gali sudaryti repelentinius mišinius. Tokios prevencinės kosmetikos kūrimas turi perspektyvą. Bet tam reikia atlikti tikslius bandymus ar bent stebėjimus. Kas tai norėtų padaryti, mielai padėčiau,“ - siūlė mokslininkas.
Trauktine įsitrinti, ar gydytis „iš vidaus“?
Smulkūs gintaro gabalėliai gali būti užpilami alkoholiu. Gintarininko Rolando Žalimo teigimu, anksčiau lietuviai gintaro gėrimus gamindavo su alumi ar midumi.
„Kuo stipresnis alkoholinis gėrimas, tuo daugiau gerųjų gintaro savybių yra ištraukiama. Gintaro rūgšties, aliejaus. Toks užpilas tinka visokiems įtrynimams. Nuo karščio gintaras taip pat išskiria vertingas savybes. Tokiu būdu gaminama gintaro arbata. Vanduo tampa „gyvas“, šiek tiek šarminis. Gintarą reikia užplikyti verdančiu vandeniu ir bent pusvalandį palaikyti, kad į vandenį išsiskirtų medžiagos. Tuo metu arbata įgauna subtilų medžio prieskonį, nors ne visi tą skonį jaučia. Gintaras yra toks reguliuojantis, balansuojantis mineralas, jis stiprina imunitetą“, - pasakojo gintarininkas.
Gintaro užpilo (su degtine) rekomenduojama įlašinti į geriamą arbatą. Tačiau kiti gal norės pavartoti ir gausiau.
„Padauginti visiems labai norisi, bet tai nėra pagirtina, - drausmina J. Skonsmanas. - Spiritiniams įtrynimams į odą tinka gintaras su vaistine tauke ir didžiuoju debesylu, taip pat gintaras su bičių kūneliais ir bičių pikiu. Medžiotojai mėgsta trauktines su bebrų sruogliais (liaukomis), kas turi prie jų gali pridėti dar ir gintaro.“
Milteliai skirti odai ir masažams
Gintaro aliejumi (nors jį išgauti kaitinant itin sudėtinga) gydomos įvairios odos ligos – nutrynimai, žaizdelės, mėlynės, pragulos).
Jonas Skonsmanas savo knygoje rašo, jog kosmetinių gintaro miltelių gali būti visokių. Geriausia pačiam jų susitrinti, prieš tai jį trumpai apdeginus spirite keliolika sekundžių. Tuomet gintaras grūdamas akmenine ar porcelianine grūstuve. Biochemijos mokslininkas pataria, kad gintaro miltelių pardavėjai turėtų turėti bakteriologinių bei toksikologinių savo produktų tyrimų išvadas.
Šiais milteliais gali būti masažuojama galva, veidas, kaklas.
„Jei gintaro milteliai skirti apeigoms – niekas nesirūpins dokumentais. Tačiau skirtiems tepti ant odos milteliams jau galioja įvairios higienos normos, - kalba R. Žalimas. - Jie turi būti trinami švarioje aplinkoje, patikrinama jų kokybė. Juk niekas nenorėtų teptis ant odos neaiškioje gamykloje nešvariomis rankomis pagaminto produkto. Apdirbant gintarą lieka daug atliekų. Maišai. Iš gaminamų papuošalų lieka kone 50 proc. Ir jeigu visa tai sutrina ir siūlo žmonėms, kaip kosmetinį produktą... Žmogus turėtų klausti, prašyti parodyti tam tikrus sertifikatus. Mes perkame Kaliningrade kasamą gintarą ir iš jo darome įvairius dirbinius, tada dar nešame į higienos centrą ir ištiriame.“
Gintaras – vertingas, tačiau gydytojų nepakeičia
„Arza gallery“ savininkas patarė investuoti į gintarą. „Kartais kaina šokteli net kelis kartus per metus. Bet gintaro mums užteks dar 1000 metų. O kiek jo iškas – nežinia, Rusija nelabai prognozuojama,“ - dėstė R. Žalimas.
Biochemikas J. Skonsmanas linkėjo „investuoti“ į savo sveikatą.
„Kiekvienas rūpinasi savo sveikata, kaip mano esant geriausia. Gintaras šiais laikais skiriamas kūnui atpalaiduoti nuo stresų, spa procedūroms ir kitiems profesionaliems ir mėgėjiškiems poreikiams. Turint kokį negalavimą reikia kreiptis pirmiausia į gydytoją ir atlikti tyrimus,“ - neprarasti sveiko proto eksperimentuojant su liaudies medicinos metodais pataria J. Skonsmanas.
Receptai
Sausas veido ir ausų šveitimas bei masažas gintaro milteliais
Ši procedūra nuo veido ir ausų odos nuvalo negyvas ląsteles ir odos liaukų išskyras, ant veido ir ausų odos nusėdusius aplinkos teršalus. Tai gali būti įžanginė procedūra prieš gintaro miltelių ar jų mišinių veido kaukių procedūras. Manoma, kad moterys, mėgstančios veido kaukių procedūras, siekia tik būti gražios ar gražesnės, ir patikti artimui ar pačios sau. Gal ir pačios „kaukių“ savininkės ne visada žino, kad veido kaukių procedūros padeda bendrajai kūno sveikatai. Juk veido ir ausų odoje yra išdėstytos gyvybingiausių kūno sistemų refleksinės zonos, per kuriuos pastiprinama vidaus organų veikla.
Profesorius U Vej Sinis teigia, kad masažuodami kaktą (pradedant virš antakių ir kylant aukštyn iki plaukų linijos), sustipriname širdį. Taigi širdies atitikmuo, arba projekcija, yra kakta. Plaučiai ir kepenys tarp savęs konkuruoja, norėdami pasirodyti „pasaulio šviesoje“ per žandus. Plaučių refleksinė zona yra dešinysis, o kepenų – kairysis žandas. Taigi siekdami sveikatos šiems organams masažuokime gintaro milteliais abu žandus. Jei norite palinkėti sveikatos inkstams, dažniau čiupinėkite savo smakrą. Nosis yra „paties kompententingiausio“ imuninės sistemos organo – blužnies – refleksinė zona. Profesorius taip pat pataria masažuoti visą ausies kaušelį.
Drėkinamoji ir detoksikuojamoji veido kaukė
Normaliai ir riebiai odai imti 1 g sterilių gintaro miltelių, 50 ml neriebaus pieno, 15 ml citrinos sulčių, 2 ml bišofito ir 25 ml konjako. Gerai išsukti trintuvėje, kol gausis skysta suspensija ir ja sutepti veido bei kaklo odą, palaikyti 20 min., po to nuplauti šilta gintaro arbata.
Sausai odai imti 1 g sterilių gintaro miltelių, 50 g tarkuotos morkos, 10 g majonezo ir 2g bišofito. Tuomet viską atlikti kaip pirmajame recepte.
Iš knygos „Baltijos gintaras sveikatai ir grožiui“ 40 -43 psl.
