„Pabaisos“ sutramdymui reikia visų lygių valdžios bendradarbiavimo ir bendrų tikslų, taip pat bendrų kriterijų, pagal kuriuos vertinami miestų pasiekimai atliekų tvarkymo srityje. 

Europos sąjungai priklausančių šalių savivaldybės yra įsipareigoję, jog iki 2020-ųjų perdirbs 50 proc. visų išmetamų šiukšlių.
Pavyzdžiui, Jugtinei Karalystei jau liko gana nedaug – jau 2012-aisiais buvo perdirbta 43 proc. visų šiukšlių.

Austrija jau dabar perdirba 63 proc. visų atliekų, Vokietija – 62 proc. Tačiau toli gražu ne visoms savivaldybėms taip gerai sekasi. Pavyzdžiui, Lietuvoje šis rodmuo svyruoja ties keliolika procentų.

Kitais metais Europos komisija paskelbs naujus tikslus. Kadangi kai kurios savivaldybės jau dabar yra apkrautos ir atsilieka, Europos Komisijos Regionų komitetas (atstovaujantis Europos miestų savivaldos institucijoms) buvo paprašytas iš anksto atskleisti, kokie uždaviniai miestams bus keliami ateityje.

2020- aisais - visi privalėsime rūšiuoti

Regionų komitete nutarta, jog Europos miestai turi suderinti ambicijas su realybe: skirtingi Europos miestai turi labai skirtingas finansines galimybes, infrastruktūrą, skirtingai teikia atliekų tvarkymo paslaugas.

Nutarta, jog nėra sąžininga „mušti“ tuos, kurie ir taip stipriai atsilieka ir mėgina prisivyti didžiuosius Europos miestus. Miestų savivaldybės turėtų palaikyti vienos kitas, dalintis patirtimi ir aiškintis priežastis, kodėl yra neatitikimų.

Vis dėlto Europos regioninių savivaldos institucijų atstovai sutarė, kad tam tikri bendri tikslai turi būti pasiekti:

- 2020 -aisias išmestų atliekų kiekis turi būti 10 proc. mažesnis, nei buvo 2010 -aisiais

- Svarstoma padidinti kietųjų komunalinių atliekų perdirbimo tikslą iki 70 proc. 2025-aisiais metais

- Visos atliekos turėtų būti rūšiuojamos iki 2020-ųjų metų

- Svarstomos galimybės iškelti tikslą, kad iki 2020-ųjų būtų perdirbama 70 proc. išmesto plastiko ir

- 80 proc. metalo, stiklo, popieriaus, kartono bei medinių gaminių. 

- Uždrausti biologiškai skaidžių atliekų šalinimą į sąvartynus iki 2020-ųjų

Taip pat nutarta, kad principas „teršėjas moka“, toliau liks vienu pagrindinių.
Europos miestų savivaldybių atstovai daugiausia pritarė šiems pasiūlymams.