E. Tijušas: žmonės gyvūnus sudėlioja į „ge­rie­čių“ ir „blo­gie­čių“ len­ty­nas

2004-ųjų me­tų pa­va­sa­rį „Lie­tu­vos ry­to te­le­vi­zi­jos“, tuo­met „Vil­niaus te­le­vi­zi­jos“, ete­ry­je pa­si­ro­dė lai­da me­džio­to­jams „Gi­rių ta­kais“. De­šim­tą­jį se­zo­ną pra­dė­sian­čio pro­jek­to ve­dė­ją Eu­ge­ni­jų Ti­ju­šą kalbino portalo lzinios.lt žurnalistai.

- Pa­aiš­kin­ki­te man, ne­me­džio­jan­čiam žmo­gui, ko­dėl jums pa­tin­ka me­džio­ti?

- Tai – bend­ra­vi­mo su gam­ta bū­das. Tai – emo­ci­jos, bend­ra­vi­mas su bend­ra­min­čiais. Bet to, pa­gal iš­si­la­vi­ni­mą esu bio­lo­gas ir pui­kiai ži­nau, ko­kią vie­tą gam­to­je uži­ma šiuo­lai­ki­nė me­džiok­lė, iš­ma­nau gam­tos pro­ce­sus, ži­nau, kas jo­je vyks­ta.

Ma­no at­ve­ju dar­bas su­tam­pa su po­mė­giu. Dvi­gu­bas ma­lo­nu­mas. Yra la­bai ge­ras po­sa­kis: „Jei ne­no­ri dirb­ti, pa­da­ryk, kad ho­bis tap­tų dar­bu.“ (Juo­kia­si.)

- Ką pa­sa­ky­tu­mė­te opo­nen­tams, ku­rie kly­kia, kad me­džiok­lė yra žu­dy­mas, o žu­dy­ti blo­gai?

- Opo­nen­tai ne­kal­ti dėl sa­vo įsi­ti­ki­ni­mų. Vi­suo­me­nė tu­ri la­bai klai­din­gą po­žiū­rį į gam­tą. Nuo vai­kys­tės „mul­ti­kais“ į gal­vą ka­la­mas klai­din­gas gam­tos vaiz­de­lis. Liū­tas bend­rau­ja su el­niu­ku, gy­vū­nai vie­ni ki­tus my­li – kal­bu apie vi­so­kius bem­bius ir sim­bas. Tai to­li nuo rea­ly­bės. To­kios to­le­ran­ci­jos miš­ke nė­ra ir ne­ga­li bū­ti. 

- Jums ne­gai­la me­džio­ti stir­nas?

- Pa­pras­tai pi­lie­tis gy­vū­nė­lius su­si­dė­lio­jęs į „ge­rie­čių“ ir „blo­gie­čių“ len­ty­nas. Ar gir­dė­jo­te, kad kas nors gin­tų žiur­kių tei­ses? Jos šlykš­čios, bai­sios ir dar va­gi­liau­ja. Už­muš­ti mu­sę ar šir­šę - ge­rai, bet kaž­ku­rio­je len­ty­no­je yra ge­ri pa­da­rai, ku­riuos rei­kia my­lė­ti iki nu­al­pi­mo. Kla­si­ki­nis pa­vyz­dys – stir­na. Tu­riu tris­de­šim­tiems me­tų me­džio­to­jo ir me­džiok­lės pro­pa­guo­to­jo pra­kti­kos. Per tiek me­tų ne­te­ko iš­girs­ti klau­si­mo: „Ar tau ne­gai­la su­me­džio­ti šer­ną?“ Bet stir­na! Už ką me­džio­ti stir­ną? Ji gra­ži, jos akys di­de­lės – iš ti­krų­jų la­bai gra­žus gy­vū­nas.