Pataria aplink dairytis medžių

Lietuvos ornitologų draugijos nario, ornitologo Gedimino Petkaus teigimu, radus paukščio jauniklį, geriausia jį grąžinti atgal į gamtą, nes jis iš toli atklysti negalėjo. Ir labai tikėtina, kad jo visai netoli, kur nors medžiuose, laukia tėvai.

„Jis tikriausiai gyvena netoliese, kur nors. Medžiuose zylės peri. Jisai tikrai neatkeliavo iš kito miesto galo. Idealiausiu atveju geriausia jį grąžinti atgal į gamtą – nunešti prie šalimais esančių medžių. Ten turėtų skraidyti zylės. Mažos zylutės dar nemoka skraidyti, kartais būna, kad jos iš inkilų ar iš uoksų iššoka. Jaunikliai tupi ant šakų ir juos tėvai maitina. Tai gali būti kaip tik toks atvejis. Galėjo taip būti, kad zyliukas dar nemoka gerai skraidyti, paskutinis iš vados išsirito. O galėjo būti ir kitas variantas: gal tos zylės kartu su juo skrido, o jis pavargęs nusileido“, - pasakojo G. Petkus.

Išperėtas zylutes, anot ornitologo, tėvai dar kokią savaitę prižiūri, sukinėjasi aplink, todėl, tikėtina, kad jį grąžinus į gamtą, suaugę paukščiai dar globotų.

Pašnekovas tokiais atvejais pataria išeiti į lauką, apsidairyti aplink medžių ir pasiklausyti, ar šalimais necypsi zylės. Jeigu cypsi, rastą jauniklį galima padėti ant šakos ar žolės ir savo balseliu paukštelis prisikvies tėvus.

„Paukščiai tarpusavyje susikalba ir reaguoja, kai jaunikliai prašo maisto“, - šypsodamasis pasakojo G. Petkus.

Pašnekovas apsiimti globoti surastą paukštelį nepatartų, ypač jei jis nėra sužeistas. Paukščiui vis tiek geriausia laukinėje gamtoje. O jeigu paukštukas būtų išvežtas kažkur toliau nuo miesto, dar nemokėdamas skraidyti, negalėtų pats susimedžioti maisto, todėl neišgyventų. Norint jį paleisti į kitą vietą, reikėtų apie savaitę jį maitinti, kol pats išmoks gerai skraidyti ir galės susirasti savo gentainius.

„Mūsų, ornitologų, pozicija yra tokia, kad reikia stengtis nesinešti namo rastų paukščių ir juos geriau palikti. Kartais gali būti taip, kad paukštis neišliks, visokių atvejų būna. Laikomės pozicijos, kad gamtoje veikia natūralios atrankos principai. Visai kitas reikalas – jei paukštis yra sužeistas. Tuomet mes rekomenduojame jam suteikti tiek pagalbos, kiek įmanoma ir priimti globoti. Kitais atvejais reikia stengtis grąžinti į gamtą. Jei lizdas yra sukritęs, jį pakelkite ir pan.“, - ornitologų poziciją išdėstė G. Petkus.

Galima lesinti virta jautiena

Ornitologas Julius Morkūnas patarė, kuo paukščio jauniklį reikėtų maitinti, jei vis tiktai jis nebūtų paleidžiamas. Zylės yra vabzdžialesiai paukščiai, todėl joms geriausias lesalas kirminukai, vabzdžiai, tačiau žmogus, ko gero, tokių dalykų nelabai prigaudys. Taigi galima parinkti ir žmonių valgomą maistą.

„Reikėtų zylutei duoti baltymingą maistą, pavyzdžiui, varškę, kietai virtą kiaušinį arba mažų kačiukų sausą arba konservuotą ėdalą. Sausą ėdalą reikėtų išbrinkinti vandenyje. Tokiu ėdalu galima lesinti tiek, kiek jis nori. Ribos, kiek jam duoti, nėra. Kai maitina žmonės, duoda daugiau ėdalo ir paukščiukas gali būti sotus pusvalandį ar valandą, o kai maitina patys paukščiai, jie tai daro dažniau, bet po mažiau“, - kalbėjo J. Morkūnas.

Anot jo, ilgiau maitinant paukščio jauniklį reikėtų maisto racioną kaitalioti – vieną kartą duoti varškės, kitą - kiaušinio baltymo ir pan. „Dar galima duoti virtą jautieną“, - sakė ornitologas.

Nusprendus globoti surastą jauniklį, reikėtų surasti nedidelę dėžutę, pavyzdžiui, nuo arbatžolių – iškloti ją popieriniais rankšluosčiais ar tualetiniu popieriumi ir karts nuo karto jį pakeisti, nes paukščiukas tuštinsis.

„Dėžutė gali būti su skylėtu dangteliu“, - atkreipė dėmesį J. Morkūnas. Jokio papildomo šildymo ar kitų sąlygų sudaryti nereikia.

Tiesa, pašnekovas atkreipė dėmesį, kad maistelio jauniklis pats neles, todėl jį reikės maitinti, kartais gal ir prievarta pražiodyti. Vandens papildomai jam palikti nereikia, nes paukštelis jo negauna ir maitinamas lizde su tėvais. Kai tik zylutė pradės pati lesti ir skraidyti – laikas ją grąžinti atgal į gamtą.